Žiedadulkių kambarys

“Žiedadulkių kambarys“ – tai tarptautine sensacija tapęs jaunutės (23m.) vokiečių rašytojos Zoė Jenny romanas, kaip viesulas įsiveržęs į Europos bestselerių sąrašų viršūnes.

Tačiau tai buvo 1997 m. Praėjo nemažai laiko nuo tada, kai skaičiau šią knygą. Tada ji man atrodė jaudinanti ir sukrečianti paauglės gyvenimo istorija, dabar – tai tiesiog eilinis, banalokas pasakojimas. Visa knyga – tai mergaitės, vardu Džo, istorija nuo jos vaikystės iki maištingos ir sunkios paauglystės. Autorė pasakoja „lengva“, neįmantria kalba – ne veltui tai pirmasis iš jos kūrinių. Romane „Žiedadulkių kambarys“ kalbama amžinai aktualia tema, o tiksliau, apie tai, kaip vaiką traumuoja ir paveikia tėvų skyrybos, ir iki ko priveda nuolatinė vienatvė ir artimų žmonių atstūmimai. Dalykas skaudus ir opus, tačiau papasakota gana primityviai.

„Žiedadulkių kambarys“ – ne ta knyga, kuri įsirėžia į atmintį ar kurią vertėtų skaityti dar kartą, net ir ne ta, dėl kurios vertėtų išleisti 15 Lt. Tiesiog prieš kelis metus tai buvo romanas „ant bangos“ – kaip ir dauguma bestselerių.