Windows on the World

Frédéric Beigbeder (toliau tekste - F. Beigbeder) – šiuolaikinis (gal net per daug) prancūzų rašytojas, žinomas iš tokių romanų patraukiančiais pavadinimais kaip „Meilė trunka trejus metus“ ir „14,99 eurų”. Savo romanu (jei taip jį galima pavadinti) jis norėjo pavaizduoti 2001 m. rugsėjo 11 d. amerikiečius ištikusią tragediją. Pagal knygos anotaciją, šis kūrinys turėjo būti lyg ir „filmas apie katastrofą“...

F. Beigbederis teigia, kad vienintelis būdas sužinoti viską, kas tuomet įvyko, - tai įsivaizduoti. Ir jis nėra neteisus. Tad ką rašytojas daro? Jis nueina į aukščiausiame Paryžiaus pastate (visgi prancūzas!) – Monparanaso bokšte – įsikūrusį mėgiamą savo restoraną Ciel de Paris ir pradeda piešti įvykius. Mintyse, popieriuje, - nesvarbu, - vaizdiniai liejasi greitai, pakankamai logiškai, jis tampa Kertju Jonstonu, nekilnojamojo turto agentu, išsiskyrusiu, turinčiu du sūnus, su kuriais tą lemtingą rugsėjo 11-ąją pusryčiauja Windows on the World restorane. Sekundė po sekundės, minutė po minutės – katastrofos garsai, kvapai ir spalvos susilieja su autobiografiniais faktais; čia skaityti reikia greitai, reikia pajusti įtampą. Ji atslūgsta, autoriui pasakojant kiek ramesnius dalykus, tarkim, prisiminimus apie kelią į mokyklą. Apie parką. Atrodo, vietomis jis net užmiršta, apie ką turėtų būti knyga. Ir vėl – dūmai, riksmas, dūmai, vaikai, apdegęs sūnaus pilvas, vaikų svajonės, lėktuvai negelbsti, dūmai vejasi...

Jei tai būtų autobiografinis pasakojimas, sakyčiau, kiek mažoka asmeninių detalių. Jei tai būtų romanas apie rugsėjo vienuoliktosios įvykius, šių detalių išvis nereikėtų.

Kai buvau devyniolikos, ši knyga atrodė padrikų frazių kratinys. Kai baigia įsibėgėt dvidešimt antrieji, mąstau, jog „Windows on the World“ gal nėra tokia jau ir tuščia – ypač jei Jums reikia pakankamai įdomių minčių (tiesa, pagrindimą joms tektų susigalvoti patiems).

O visgi - tai kas vyko 2001 m. rugsėjo 11 d. Niujorke viename iš bokštų dvynių tarp 8:30 ir 10:29 val.?