
Jauno poeto antroji knyga (pirmoji – „Mėnulio keramika“ – išleista 1998 m. ir apdovanota Zigmo Gėlės premija už geriausią debiutą). Vienas originaliausių jaunosios kartos poetų, turintis savitą kalbėjimo būdą.
Knyga marga ir labai įvairi: nuo minimalizmo – haiku iki ilgų siužetinių eilėraščių. Margos ir temos – pažaidimą žodžiais keičia lyrizmas, ironiją atmiešia liūdesys. Eilėraščio objektu tampa patys įvairiausi dalykai: kurioziški atsitikimai, paradoksalios mintys, asmeninis gyvenimas.
Šios eilės nėra sunkios skaityti, autorius tarsi kalbasi su skaitytoju, pasakoja jam istorijas, šneka atvirai, tačiau sąmojingai ir neįkyriai. Skeptiškiems asmenims, sakantiems, kad lietuvių poezija neatsinaujina, o jaunieji rašo nesuprantamai, itin rekomenduoju perskaityti.
Knyga puikiai išleista (tai, beje, tampa labai sveikintina leidyklos tradicija).
M.B.