Viskas kaip buvo

Knyga parašyta 1970 m., išleista 1986 m.

Publicistinė novelių knyga pavadinta "Viskas kaip buvo". Novelės atrodo tarpusavyje nesusijusios, atskiros, tačiau kiekvienoje jų glaustai papasakota apie mūsų praeitį, dvasinį žmonių skurdinimą sovietinėje Lietuvoje. Tai vaizdai iš pavergtų ir suvaržytų žmonių kasdienybės.

Knygoje patiko autoriaus gebėjimas labai kukliai, nepagrąžinant, dar kartą dokumentiškai išdėstyti, koks buvo gyvenimas po geležine okupacijos letena.

Perskaičius knygą suvoki, analizuoji, tokia praeitis neturi sugrįžti, nes ji gali sunaikinti kiekvieną mūsų.

Geriausia citata knygoje: "Kai pamąstai - ir žmonės kaip žiedai įvairūs. Yra paprastų gražių. Ir yra nuostabių, ir paprastai nuostabių..." Rašytojas aiškiai neapibrėždamas nusako, net ir toje pilkumoje "žmogus - ne grynuolis gabalas", jis turi savo charakterį, norus, principus, įsitikinimus ir svajones.

Knygoje parodyta ir darbininkų dalia.  Daugybę valandų jiems tenka praleisti darbuose, pamirštant, kad jie ne sraigtai ar varžtai, o žmonės turintys šeimas, tėvus.

Nėra reikalo aptarti kiekvieną novelę, o knygoje jų dvidešimt septynios. Svarbu paminėti labiausiai įsiminusias.

Novelė "Širdies grožis" apie jaunos gydytojos pasiaukojimą, meilę  pacientams. Pirmiausia ji į pacientus žiūri su globėjišku rūpesčiu. Jai rūpi ne tik sveikata, bet ir pats bendravimas, žmogaus jausmai ar sveikdamas išsineša džiugesį? Novelėje gydytoja vadinama reto grožio žmogumi. Ne tik išore, bet ir elgesiu, vidine ramybe, pasiaukojimu, ji visų labai mylima.

Sovietinėje makalynėje, kai žmogus apraizgomas įvairiais priespaudos epitetais apie darbo liaudį ir kitka - jis, nepaisant visko išlieka žmogumi. Tai Lietuvos patriotas, katalikas, tą subtiliai norėjo atskleisti autorius.

"Ištikimybės išbandymas" - jaudinantis pasakojimas su palyginimais: "Daug aukso yra, bet brangiausias auksas artimo meilė, brangiausias daiktas - artimo ištikimybė", kai be išlygų pasiaukojama ir, atrodo net beviltiškiausioje situacijoje atsiranda tvirtas petys.

Novelė "Viskas kaip buvo" - svarbiausias kūrinys knygoje. Trumpame vaizdelyje  atsiveria dvasinis jaunimo nuopolis. Nuopolis, labai jauno ir perspektyvaus žmogaus mirtis nuo alkoholio. Vaizduojamo vaikino gyvenimas prasideda gražiai ir rieda žemyn "kaip klaikus nykumas". Už savo poelgius, netinkamą gyvenimo būdą, kartais tenka sumokėti aukščiausią kainą, kalba autorius.

Knyga dabartiniam jaunimui gali pasirodyti senamadiška, o gal ir visai neskaitoma? Tačiau vertėtų atkreipti dėmesį, juk knygoje aprašytas paskutinis okupacijos dešimtmetis artėjant nepriklausomybei ir tarp eilučių yra vos juntamas žmogaus siekis išsivaduoti iš priespaudos, noras gyventi, pakilti virš tuščio egzistavimo.

Juozo Jurevičiaus - rašytojo, publicisto ir mokytojo, nedidelės apimties knygelėn  sudėtas istorijas diktavo jo patirtis. Knyga visada suras savo skaitytoją, nes ji  parašyta nesudėtingu stiliumi ir skaitytojui kalba apie žmogiškumą ir gailestingumą, kurie nepraranda savo vertės ir turėtų būti siekiamybe.

Autorius pasakoja apie tai kas tuo metu buvo svarbu ir ką reikėjo slėpti nuo okupantų. O buvo labai svarbu išsaugoti tautiškumą, savo šeimos vertybes, dvasingumą, tradicijas...