Veronika ryžtasi mirti

Nors romano pavadinime užkoduota mirtis, tai knyga apie gyvenimo džiaugsmą ir prasmę.

24 metų slovėnė Veronika iš Lublianos nori nusižudyti, nes...nežino. Nežino, kad joje yra kitų Veronikų, kurias ji mokėtų mylėti. Nežino, nes neleido neigiamiems jausmams, metų metus slopintiems, iškilti į paviršių, nes amžinai bijojo suklysti, pasielgti netinkamai...

Dievas Atsitiktinumas jai suteikė galimybę praregėti... Viletės beprotnamyje. Daktaras Igoras ligoniams taiko skirtingus gydymo metodus, nes, jo supratimu, kiekvieno žmogaus kelias į gyvenimo suvokimą skirtingas.. Labiausiai žmonėms kenkia apsinuodijimas vitrioliu – gyvenimo kartėliu. Kad įgytum imunitetą kasdienybei, kiekvieną dieną turėtum išgyventi kaip paskutinę... Veroniką jis gydė tuo, kuo ji susirgo – mirtimi: mergina sužinojo, kad gyventi liko tik 5 dienos...O ji dar norėjo pajusti, kaip lietus žliaugia per veidą, nusišypsoti patinkantiems vyrams, pabučiuoti savo motiną, pasakyti, kad ją myli, paverkti ant jos krūtinės – nesigėdydama rodyti jausmų, kurie visada buvo jos širdyje, bet ji juos slėpė...

Viletėje ji patyrė daug neigiamų jausmų, išgyveno savo silpnybes, ir daugiau jie nebuvo reikalingi – galėjo išnykti.

Buvusi savižudė Veronika, išdrįsusi apnuoginti savo kūną ir sielą, atranda gyvenimo prasmę meilėje. Ji pasidarė tyli, gyveno tik šia Dabarties akimirka, leisdama meilei užimti paliktą tuščią erdvę.

Gink Dieve, kai dienos pradės erzinti savo pakenčiamumu ir vienodumu, nesiryžkite žudytis – imkitės skaityti „Veroniką...”. Knygą apie tai, kad gyventi verta dabartimi.