Upėtakių žvejyba Amerikoje

Nors autorius ir teigė turįs nedaug sąsajų su bytnikų ir hipių judėjimais Amerikoje, būtent jie suteikė laisvę rašyti taip, kaip jis norėjo. Ir turbūt daugiausia iš visų skaitė ir garbino jo kūrybą. Koks gi rimtas žmogus, vartojantis tokias solidžias frazes, kaip „rimta literatūra“, galėtų pakęsti tas bytnikų nesąmones?!

„Upėtakių žvejybos Amerikoje“ tonas yra kuo rimčiausias. Visada sunkiausia išlikti rimtam, kai pasakoji anekdotus arba tiesiog juokauji: nepiktai, be intelektualaus sarkazmo, buko žvengimo iš banalių situacijų ar noro užgauti. Gal Brautiganas ir tyčiojasi, tačiau taip ramiai ir švelniai, tarsi iš tikrųjų reikštų meilę.

Juokiasi iš nepajudinamų Amerikos literatūros kanonų, iš sustabarėjusių tradicijų ir aklai skiepijamo patriotizmo. Piktina solidžius buržua ir džiugina nerūpestingus „gamtos vaikus“ netikėčiausiais nepažabotos vaizduotės triukais. O labiausiai juokiasi iš savęs: nevykusio poeto ir alkoholiko, gyvenusio hipių komunose, nerūpestingo keliautojo, didesnę gyvenimo dalį nepripažinto rašytojo ir dirbusio atsitiktinius darbus.

„Upėtakių žvejyboje Amerikoje“ jis irgi keliauja. Tik tam, kad stebėtų, valgytų ir žvejotų – tikro vyro užsiėmimas, apdainuotas dar E.Hemingway‘aus. Romano skyreliai beveik nesusiję tarpusavyje, primena eksperimentinę poeziją ar makabriškų vaizdelių rinkinį. Tekstas labai tiktų animaciniams filmukams kurti: daug siurrealistinių, groteskiškų vaizdų, beprotiškiausių vaizduotės polėkių, o tarp veikėjų rasime nemažai paminklų, gyvų ir negyvų žuvų, valkatų, kačių, nedaug moterų, užtat daug avių.

Autorius laisvai, bet kartu vos pastebimai mėgdžioja senų meistrų stilių, mini daugybę žymių Amerikos istorijos veikėjų (daugiausia – plėšikų ir nusikaltėlių). Tiesiog važinėja po įvairių valstijų stovyklavietes, pakeliui sutinka padorių žmonių ir keistuolių, o galiausiai nusiperka upelio atkarpą (gyvūnai jo krantuose papildomai kainuoja).

Ir nieko neima į galvą, nors pasakojimas akivaizdžiai autobiografinis. Jam viskas įmanoma ir niekas nesvarbu. Skaitydama prisiminiau dar vieno keistuolio – Brautigano tėvynainio Tomo Robbinso aprašytą papūgą, kuri atkakliai kartojo: „Pasaulio žmonės! Atsipalaiduokite...“