
Poeto dienoraščiai, užrašai, pastabos. Rašyta ne specialiai, ne publikuoti, tačiau dabar pateikta ir mūsų teismui, todėl tampa literatūra. Gal vietomis kiek monotoniška, pasikartojimų gana daug, bet juk žanras toks.
Samprotaujama apie sistemą, gniuždžiusią žodį, apie kūrėjo laikyseną tiek sovietmečiu, tiek permainų metais, tiek jau atgavus nepriklausomybę. Tai poeto dialogas su aplinka, savotiška reakcija į supantį jį pasaulį, atsakymai jam.
Rašoma taupiai ir paprastai, nesiekiant jokių ypatingų tikslų, tik palaikant „vidinę įtampą“.
Šie užrašai vertingi kaip žmogaus laikysenos liudijimas, padedantis geriau suprasti patį poetą.