Trys apysakos

Maloniai senoviškai atrodanti vieno garsiausių prancūzų literatūros kūrėjų, klasiko Gustave’o Flaubert’o knyga. „Trys apysakos“ – tai paskutinis baigtas autoriaus kūrinys, išleistas jam gyvam esant.

Pirmoji apysaka „Naivi širdis“ – atrodytų, paprasta, tačiau jaudinanti ir vietomis komiška (ko verti vien pasažai apie papūgą) paprastos, tyros, doros moterėlės gyvenimo istorija. Manau, niekas kitas negalėtų išspausti tiek gyvumo, tiek įsimenančių detalių iš jos pilko gyvenimo. Antroji apysaka „Šventojo Julijono Gailestingojo legenda“ – viduramžiškų šventųjų gyvenimo istorijų stilizacija. Apysakoje pasakojama, kokius išbandymus tenka iškęsti žmogui, kad taptų šventasis.

Trečioji – „Erodiada“ – kalba apie dramatišką biblinį epizodą, Jono Krikštytojo galvos nukirsdinimą. Ši žmogiška ir religinė drama vaizduojama plačiame istorinių įvykių kontekste.

Labiausiai šiose apysakose žavi autoriaus sugebėjimas sutalpinti ištisą epą į trumpą apysaką, jos tarsi iki ribos suspaustos spyruoklės. Apysakos pasižymi beveik tobula stiliaus ir kompozicijos darna bei skaidrumu.