Knygos
Romanai (1918)
Poezija (613)
Pjesės (35)
Vaikams (138)
Kitos (909)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 24 (3)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter





Triumfo arka

Triumfo arka Vienas iš vėlesnių Remarko romanų „Triumfo Arka“ nukelia skaitytoją į Paryžių antrojo pasaulinio karo išvakarėse. Vaizduojami personažai, kitaip negu mes, dar nežino, kas nutiks, tačiau vienaip ar kitaip jaučia, jog tuoj pat gali įsižiebti karas. Koks jis bus? Kiek tęsis? Kas nukentės labiausiai? Kas triumfuos, o kam reikės taikytis su pralaimėjimu? Į šiuos klausimus atsako dabartiniai istoriniai vadovėliai ir dokumentiniai filmai. O žmonės gyveno savo gyvenimą – dirbo chirurgais ar kekšėmis, mylėjo ir keršijo, gėrė kalvadosą, žaidė šachmatais...

Kūrinyje persipina globalūs klausimai ir problemos, bendros daugeliui tautų, įtraukiančios netgi valstybes už Atlanto, ir kasdieniai rūpesčiai, baimės, netikėti susitikimai, nusivylimai ir visada reikalingas draugo petys. Ar galima pasiruošti karui? Pagrindinis veikėjas Ravikas bando atsakyti sau į šį klausimą matydamas karo neišvengiamumą. Jis dar kartelį tarytum jaunystėje pajuto nerūpestingą meilės prisilietimą, prieš savo valią patikėjo laimės galimybe. Ir nenusivylė, nieko nekaltino, kai suprato - visa tai laikina, jie neskirti vienas kitam. Netgi tada jis nenustojo mylėti Žoanos. Neišvengiamai artėjančio išsiskyrimo šviesoje, neišvengiamai dangų niaukiančio karo šešėliuose jis darė tai, ką mokėjo geriausiai – operavo žmones.

O kuo šis pasakojimas ypatingas?.. Ar tai nėra dar viena banali meilės drama? Ar tai nėra dar vienas nuobodžius istorijos faktus atkartojantis romanas? O galbūt eilinė keršto istorija? Galbūt, jeigu meilė gali būti banali. Ir jeigu karas gali būti nuobodus. Tiesa ta, kad Remarko kuriami vaizdai paprasti, kasdieniški ir pasikartojantys. Manau, tai ir yra šio rašytojo drąsa – vaizduoti ratu besisukančius įvykius, nes taip ir gyvena (paprastas) žmogus, taip gyvename mes visi. Keliamės iš lovos, valgome, geriame, dirbame, bendraujame, miegame. Nieko kito mes ir negalime. Nesvarbu, karas ar taika, mūsų troškimai tie patys. Nuobodi rutina triumfuoja prieš napoleoniškus ar hitleriškus žmogaus užmojus.

O ta banali meilė – prieš cinizmo šarvus.

Galų gale užbaigiant norisi pasakyti, kad tai knyga, kuri vėl sužadino manyje norą pasidalinti savo skaitymo įspūdžiais. Skaičiau ją su pertraukomis, tačiau vėl ir vėl grįždavau. Ne todėl, kad buvo smalsu, kaip ji baigsis. Todėl, kad buvo gera skaityti, kurti mintyse romano personažus ir daryti tai, ką daro jie.
2012-11-20
 
Kita informacija
Recenzento
vertinimas:
Pavadinimas
originalo kalba:
Arc De Triomphe
Tema: Romanai
Leidykla: Vaga
Leidimo vieta: Vilnius
Leidimo metai: 1992
Vertėjas (-a): Laima Bareišienė
Puslapių: 414
Daugiau informacijos »
 
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 0
 
Blogas komentaras Rodyti?
2012-11-27 22:48
jusčiokas
Įsimintina istorija...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Knygų recenzijos

Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą