Tomas Šernas: vakar buvo rytoj

Ši knyga – pirmas išsamus dokumentas ir kartu publicistiškai įtaigus pasakojimas apie muitinės darbuotoją Tomą Šerną, vienintelį išlikusį po žudynių muitinės poste prie Medininkų, kai sovietų omonininkai užpuolė postą 1991 m. liepos 31 d. Nestandartišku jaudinančiu pasakojimu autentiškai atkurtas ir svarbiausias įvykis, ir jo politinė bei teisinė aplinka, ir gyvenimo aplinkybės, ir  žmonės. Autorės akiratyje – T. Šernas, jį išugdžiusi šeima, garsieji Šernų giminės pirmtakai ir palikuonys, žuvusieji T. Šerno bendražygiai, jų šeimos. Atskleista Tomo ir Rasos meilės istorija, jo gydymo eiga, pastangos prisikelti visaverčiam gyvenimui, įsitraukus į evangelikų reformatų veiklą. Antrojo knygos dalis – paties T. Šerno eseistiniai straipsniai, pasižymintys savitu mąstymu.

Šaltą 1991-ųjų žiemą, po Sausio 13-osios, „protingi“ žmonės į pasienio vagonėlius nesiveržė. Į muitinės pasienio tarnybas pateko marga publika – Sąjūdžio savanoriai, tremtinių sūnūs, Parlamento gynėjai, patriotai ir romantiški avantiūristai, kurie sugebėdavo visą parą stypsoti šaltyje, klausytis rusakalbių keiksmų, kvėpuoti mašinų išmetamomis dujomis. Pasienio ir muitinės pareigūnai turėjo būti neginkluoti, kad pasauliui galėtume pademonstruoti mūsų siekių civilizuotumą ir taikingumą.


2003-iųjų vasarą labai aiškiai supratau, kad būti invalidu yra našta gyvenime, bet būti Medininkų liudininkų – dviguba našta. Nes tampi pavojingu liudytoju...