Vytauto Gasparavičiaus knygelė maloniai nustebino. Poetinis žodis taupus, bet prasmingas. Kai kurios eilės liūdnokos. Tačiau liūdesio ir jausmų raiška nėra depresyvi. Lyrinio herojaus moto: „visus galėčiau apkabinti. Santūrios, tvirtos meilės tėvynei mintys „kol neužmiršta kalba gimtoji“. Autorius pasirenka gamtos ir žmogaus
santykio filosofiją – gyvybės, gėrio atsinaujinimo laimę – „kepurėje pražydo lino žiedas.“
Kūrėjo saviraiškos būdas logiškas, konstruktyvus, su giliom emocijų projekcijom. Dauguma tekstų akustiški, muzikalūs, pvz.: „mažas skraidantis objektas, įstrigęs plyšyje visatos.“
Satyriniai kūrinėliai knygelėje smagūs, taiklūs.
Knygutės virš spalvos ir muzikinio piešinio darna.
Baigiu. Necituoju. Perskaitykit patys.
O man gal pražys sapnai lino žiedais. Jei taip nutiks, būtinai parašysiu.
2014-06-08
2015-04-21 14:15
Trumpai koncentruotai, pakankamai informatyviai.