Svetimas

Prancūzų filosofas, rašytojas, teatro režisierius, žurnalistas ir visuomenės veikėjas Albert’as Camus (1913–1960) buvo moralinis savo gyvenamojo meto autoritetas, kurio poveikį juto ne viena karta.

Camus gimė ir augo Alžyre, studijavo filosofiją Alžyro universitete. Po studijų Kamiu tapo Alžyro radijo aktoriumi ir laikraščio „Alger républicain“ (Alžyro respublika) reporteriu ir įkūrėju.

Romanas „Svetimas“, pradėtas rašyti Alžyre 1937 m. ir baigtas Paryžiuje, į kurį Camus atvyko 1940 m., atnešė rašytojui pasaulinę šlovę.

Rašytojo, kaip aktyvaus publicisto, balsas visuomenei tapo vis labiau girdimas pokario metais: 1953 m. jis palaikė Rytų Berlyno sukilimą socialistinėje Vokietijoje, 1956 m. pasmerkė Sovietų Sąjungos veiksmus malšinant sukilimą socialistinėje Vengrijoje, reikalavo paliaubų Prancūzijos ir Alžyro kare, pasisakė prieš mirties bausmę. 1957 metais rašytojo kūryba Stokholme įvertinta Nobelio premija.

Romane „Svetimas“ Camus analizuoja visuomenės kastruojamos asmenybės tragediją, atskleidžiančią žmogaus bejėgiškumą susidūrus su absurdu.

Įžanginiai romano sakiniai yra tapę absurdo ir ironiškos situacijos sinonimais (“Šiandien mirė mama. O gal ir vakar, nežinau”), o herojus Merso – literatūriniu archetipu.

Nepriimdamas visuomenės diktuojamų žaidimo taisyklių Merso pasirodo esąs svetimas, prašalietis. Jis vengia viešumo, geidžia ramybės, tačiau nenori nieko, ką kiti laiko normaliu ir visuomenės akyse tampa nusikaltėliu.