Šventieji vyrai, šventosios moterys

Šiandieninėje visuomenėje sunkoka įsivaizduoti viduramžišką šventųjų vietą žmogaus religinėje praktikoje ir kasdienybėje. Šventasis patronas buvo suvokiamas kaip savotiškas dangiškas globėjas ir lydėdavo bei saugodavo visą gyvenimą. Atskiros dienos, šventės, darbai turėjo savo dangiškus globėjus. Šventieji ar jų paveikslai tapdavo savotiškais tarpininkais tarp žemiškojo gyventojo ir Dievo. Šventieji, vaizduojami su tik jiems priskiriamais atributais, būdavo lengvai atpažįstami, plačiai žinomos jų gyvenimo istorijos. LDK tokie šventųjų gerbimo požymiai sutinkami praktiškai iki XVIII a., o jų liekanos dar ir ilgiau.

Šventųjų kultai, jų gerbimo reiškinys glaudžiai siejasi su daugeliu LDK gyventojų kasdienybe, nepriklausomai nuo socialinio sluoksnio, užsiėmimo, valstybinių pareigų lyties. Todėl jų tyrinėjimas atveria kur kas platesnes galimybes pažinti anuometinio žmogaus mentalitetą, religingumą, jo kaitą per amžius. Ypač naudingas šventųjų gerbimo palyginimas LDK ir kituose Vakarų Europos kraštuose.

LDK šventųjų gerbimo apraiškos apribotos specifinių šaltinių. Taip pat kultų tyrinėjimas negali būti vienpusis -tenka tyrinėti tiek paplitusias patrocinijas, tiek vardus, Bažnyčios oficialią poziciją, relikvijų sklaidą. LDK šaltiniai nėra dėkingi nagrinėjant liturgines knygas, kurios bene plačiausiai parodo, kokie šventieji susilaukia didžiausio populiarumo.

2004 metais Valstybinio mokslo ir studijų fondo remiamos mokslines programos rėmuose buvo tiriamos įvairios Katalikų bažnyčios šventųjų gerbimo LDK apraiškos, leidžiančios susidaryti vaizdą apie šventųjų kultus ankstyvuoju valstybės krikščionėjimo laikotarpiu. Tyrinėjimų chronologija apima XIV-XVII a., koncentruojantis ties ankstyvojo krikščionybės plitimo laikotarpiu - XV-XVII a. I-oji pusė. Sis laikotarpis pasižymi nedideliu šaltinių kiekiu, menka vienuolijų įtaką populiarinant šventuosius. Vėlesni amžiai (XVII-XV1II a.) pasižymi kur kas gausesne ir greitesne šventųjų gerbimo kaita, vienuolijų įtaka, Katalikų reformos programos įgyvendinimu krašte. Tyrinėjimuose pateiktos išvados leidžia susidaryti išsamų vaizdą apie XV-XVII a. pradžioje LDK populiarius šventųjų kultus. <...>

Šventųjų gerbimą tinkamiausiai atspindi kelių krypčių tyrinėjimai, visų pirma liturginių knygų, patrocinijų ir krikščioniškų vardų. Būtent šios visiškai atskiros grupės leidžia įsivaizduoti ar rekonstruoti, kokie šventieji visuomenėje labiausiai gerbiami. Visų komponentų nagrinėjimas ir palyginimas tarpusavyje leidžia susidaryti pilniausią vaizdą. Tačiau tokių visus tyrinėjimus tarpusavyje apimančių darbų beveik nesutinkama - kur kas dažniau pateikiami atskiri (pvz. dažniausiai atskirai liturginio kalendoriaus ar patrocinijų) tyrinėjimai. Be nurodytų trijų tipų šventųjų gerbimo apraiškų dar galima surasti ir smulkesnių temų, kurios tiesiogiai siejasi su nagrinėjamu tyrinėjimų objektu. Pavyzdžiui, prie patrocinijų neretai papildomai aptariamos relikvijų sklaida ir atlaidų suteikimai. Ne visada jie tiesiogiai įtakoja bažnyčios titulo pasikeitimus, tačiau neabejotinai veikia gerbimo tradiciją. Nagrinėjant liturgines knygas ir atskirų vyskupijų bei vienuolijų liturginius kalendorius paprastai nepraeinama pro Visų šventųjų litanijų rankraščius. Jose pasirodantys atskiri šventieji taip pat nurodo šventojo gerbimo tam tikrame regione paplitimą...