Šventieji vyrai, šventosios moterys

Visai neseniai, pernai, pasirodė knygynų lentynose knyga, labai ambicingu pavadinimu, kuris net nenorom traukė akį. Knygos pavadinimas ir viršelis išties atrodo žadantys daug...malonaus skaitymo. Tačiau gan greit šis įspūdis išblėsta. Jau atidžiau pavartę turinį ir įvadą, matome, kad ši knyga toli gražu nėra vientisa, ji tik paskirų straipsnių rinkinys, netgi rašytas ne to paties autoriaus. Tai nebūtų didelė bėda...jei nekiltų įtarimas, kad šie straipsniai toli gražu ne specialiai šiai knygai rašyti.

Taigi, pamaloninti pirmojo įspūdžio, truputi sutrikę dėl antrojo, leidžiames skaityti knygos pirmąjį skyrių. Nelauktas, sausas mokslinis stilius iškart kerta savo pirmą smūgį, o kai tik pavyksta nuo jo atsitiesti, mus maloniai pribaigia krūva nuorodų į įvairius literatūros šaltinius bent trimis skirtingomis kalbomis, lyg viso šito nepakaktų, viskas vainikuojama lentele per tris puslapius. Na, išnašos toli gražu nekelia siaubo žmogui, turėjusiam reikalų su kokiais nors moksliniais straipsniais, jos netgi yra puikus literatūros šaltinis, kur galima išsirinkti bent keletą įdomių knygų...tačiau lentelė, kurioje surašyti šventųjų vardai ir pliusiukais pažymėta, ar jis toje ir toje vyskupijoje buvo garbinamas?!.. štai čia naivesniam protui, neperpratusiam knygos paskirties iš viršelio, pavadinimo ir remėjo (Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcija), kyla pagrįsta abejonė, ar jam, šiaip truputį besidominčiam religijotyra ir istorija, derėtų toliau skaityti šią knygą? Tad tenka paklausti, kam yra skirta ši knyga? Kodėl ji leidžiama didoku tiražu, kodėl jos leidimą finansuoja „Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcija“? Taip nuo knygos turinio labai lengvai nuslystame į lankas. Pirmas požymis...prastos knygos? Prasto skaitytojo? O gal deramai pavadinimu arba bent jau įvadu nesuformuluoto adresato?

Susidomėjote, apie ką ši knyga? Ogi apie LDK šventuosius ir šventąsias, ką kur kada garbino, koks krikšto vardas kur buvo populiarus (čia buvo dar žavesnė lentelė per keturis puslapius...). Žinoma, knygoje gan išsamiai aprašyti patys šventųjų gerbimo ritualai, relikvijų gerbimas, netgi pastarųjų kilmė. Arba statistikos sąvadas. Toks jausmas, lyg autoriai norėjo visoje LDK teritorijoje atlikti šventųjų surašymą. Ir jiems tai pavyko...kiek gali spręsti ne profesionalus istorikas. Tai ir turime. Išsamiai sukalkuliuotas vardų palitimas, koreliacija su toje vietovėje garbinamų šventųjų vardais, ir nuostabios lentelės.

Tiesą sakant, turiu prisipažinti, kad knygoje yra ir įdomių vietų, pavyzdžiui: relikvijų atsiradimas LDK. Čia pasakojama šiurpoka istorija apie 80 „katakombų šventųjų“ (matyt, turima omeny katakombose mirusius ir palaidotus pirmuosius krikščionis) palaikų, atgabentų ir LDK iš Romos ir išdalintų kaip relikvijos vyskupijoms. Pabaigoje paskutinių dviejų straipsnių autoriai gan vykusiai ir patraukiančiai dėmesį  aprašo palaimintojo Mykolo Giedraičio gyvenimą, kanonizavimą ir tt., bei šventųjų relikvijų palitimą ir garbinimą LDK.

Ar ši knyga padoriai atrodytų Jūsų knygų lentynoje? Na, jei Jūs istorikas, ar bent jau rimtas megėjas, turėjęs ir anksčiau reikalų su istoriniais straipsniais, gal Jums ir būtų iš jos naudos. Tačiau jei esate žmogus skaitantis savo malonumui ar akiračiui plėsti, ši knyga per sunki ir per rimta. Ji išties skirta specialistui.