Strazdo anatomija

Šeštoji poeto ir fotografo lyrikos knyga. Autorius lieka ištikimas sau: skaidrus lakoniškumas, eilėraščiai daugiausia apie mus supančią gamtą, kuri yra tarsi postūmis apmąstyti gyvenimą. Žmogaus ryšys su gamta šiuose tekstuose dar nepraradęs natūralumo ir harmonijos, į gamtą žiūrima betarpiškai, neįvyniojant jos į kultūros, civilizacijos šydą, nebandant išreikšti jos kultūrinėmis metaforomis. Ji tiesiog yra.

Tekstas – tarsi trumpas blykstelėjimas, nušvitimas, fotografija. Peizažai subtilūs, persmelkti rytietiškos dvasios. Daug tekstų elegiškų, net baladiškų, skirtų meilei. Kartais įpinama ir kultūros, senovės tikėjimo motyvų.

Beje, viršelis skoningas, paprastas ir mielas. O knyga gan gausiai iliustruota paties autoriaus darytomis fotografijomis, kurios puikiai papildo tekstus ir padeda kurti nuotaiką. Knyga – pasiilgusiems ramios, nerėksmingos poezijos.

P.S. Trumpas reziumė iš knygos viršelio:

prisirišai daugiau
prie žolės prie dangaus negu
prie savo gyvybės