
Keno Kizio (Ken Kesey) pirmasis ir vienintelis romanas „Skrydis virš gegutės lizdo“ (1962m.) yra puikus Amerikos literatūros pavyzdys, kurios pagrindinė tema yra masinė visuomenės konspiracija, virtusi bauginančia vartotojiškumo ir subordinacijos jėga, vadinama „Kombainu“ arba „Sindikatu“. Šios paranojiškos literatūrinės srovės šaknys slypi rašytojų modernistų atsake į vis labiau urbanizuojamą ir militaristinį pasaulį.
K. Kizis gimė Kolorade 1935m. Vėliau su šeima persikėlė į Oregoną, kur ir išleido „Skrydį virš gegutės lizdo“. Jis buvo ne tik puikus rašytojas bet ir įstabi, savaip įkvepianti asmenybė. Po romano išleidimo visuomenė ypač pradėjo domėtis K. Kiziu, ypač dėl to, kad jo fantazija ir kūryba buvo paremta tikrais išgyvenimais – t.y. eksperimentavimo su narkotikais įspūdžiais. Taip jau atsitiko, kad jis, besimokydamas koledže, savanoriškai įsitraukė į valstybės vykdomus narkotikų – LSD – bandymus.
Romano veiksmas vyksta ligoninėje Oregone maždaug 15 metų po Antrojo Pasaulinio karo. Beveik visi veikėjai yra pacientai arba darbuotojai. Į romano įvykius autorius žvelgia seno indėno, ligoninės paciento akimis, todėl riba tarp realybės ir beprotybės dažnai tampa perregima. Šiame Vado Ražo pasaulėlyje randame Didžiąją Seserį – negailestingą palatos diktatorę ir kitus pacientus, nesugebančius jai pasipriešinti. Tai tartum visuomenės atspindys, kuriame Didžioji Sesuo – Sindikato įvaizdis. Sesers diktatūra pradeda žlugti, kai į ligoninę patenka Rendlis Makmerfis – nusikaltėlis, bandęs pabėgti iš kalėjimo. Pagrindinis romano konfliktas ir yra kova tarp gėrio ir blogio – tarp laisvos dvasios bebaimio individualisto Makmerfio ir Sesers, bandančios bet kuria kaina užvaldyti ir sužlugdyti pacientų protus ir sielą. Pabaigoje Makmerfis įrodo esąs tragiškas herojus, pasiaukojęs vardan Atpirkimo. Šiuo atveju Atpirkimas – tai jėgų ir juoko sugrįžimas pacientams ir, ypač, Vadui Ražui. Makmerfis – mirštančio Dievo simbolis, nužudomas tam, kad galėtų gyventi kiti.
Romanas kažkuria prasme sujungia du judėjimus – šeštojo dešimtmečio bytnikų kultūrą ir septintojo dešimtmečio kontrakultūros judėjimą, įtraukdamas idėjas apie pasipriešinimą represinei valstybei ir seksualinės laisvės revoliuciją.
Pastaroji – seksualumo tema labai svarbi knygoje ypač dėl to, kad vėliau K. Kizis buvo plačiai kritikuojamas dėl jo seksistinio požiūrio į „amžinąją kovą tarp lyčių“.
O kodėl “Skrydis virš gegutės lizdo”? Todėl, kad angliškai “cuckoo” – ne tik gegutė, bet ir beprotis…
2006-03-11 17:10
Su tuo „dievo simboliu" tai kategoriškai nesutinku. Nieko panašaus romane Makmerfis nesimbolizavo, čia jau recenzento vaizduotės vaisius. Ken Kesey knyga ,,Skrydis virš gegutės lizdo" - puiki knyga. Na, o recenzija vidutiniška.
2006-03-11 03:23
Hario poteriai, matau, geriau pavyko. O čia šviečias tik balta juoda.
2006-03-10 14:11
svaigsta visi del sios knygos taip ir nesupratau kodel. perskaiciau gal trecdali na taip per jega irpadejau i sali. visiskai neuzkabino
2006-03-10 13:19
Ken Kesey parašė daugiau nei vieną knygą.
2006-03-09 20:19
na del pavadinimo dar galiu prideti, kad yra tokia anglishka skaiciuote '...one flew east, one flew west, one flew over the cockoos nest..' (visos nepamenu) ir va butent taj galima matyti 'ant' pagrindiniu veikeju - kas kur "nuskrido"
2006-03-09 18:45
žmogus, svarbu, teisingas knygas skaito, manau.
2006-03-09 18:45
knyga tai šiaip stebinančiai gera. filmas nelabai. recenzija sausa. tiek to, nežinau.
2006-03-09 16:59
jei matei ekranizaciją m.forman'o, tuomet kažkaip turėtum suvokt, jog už atskleidimą, kad "į romano įvykius autorius žvelgia seno indėno, ligoninės paciento akimis <...>" ne tik pirštais niu-niu-niu daroma, bet ir baudžiamojon atsakomybėn patraukt galima.
ir apskritai visa šita recenzija tokia turinio pasaka, autoriaus pasaka ir simbolių aiškinamoji pasaka. kiek pamenu, beveik lygiai tas pats parašyta paskutiniuose puslapiuose.
bausti negalima pasigailėti.