
Ant Hirosimos numesta amerikiečių bomba sunaikino 71 379 žmones. Nieko nepadarysi.
1945 m. kovo 9-ąją per amerikiečių sunkiųjų bombonešių antskrydį Tokijuje žuvo 83 793 žmonės. Nieko nepadarysi.
II pasaulinio karo pabaigoje britų ir JAV bombonešiai Drezdene sunaikino 135 000 žmonių. Nieko nepadarysi.
Paskui Kurtas Vonnegutas, vokiečių kilmės ketvirtos kartos amerikietis, patekęs į vokiečių nelaisvę ir matęs Drezdeno bombardavimą, parašė šią knygą. Mat liko gyvas. Nieko nepadarysi.
Parašė šizofrenišką romaną, nukreiptą prieš idiotiškas amerikiečių bei visų kitų kareivų užmačias kardu ir ugnimi valdyti pasaulį. Nieko nepadarysi.
O dar vėliau amerikiečiai laistė napalmu vietnamiečių trobeles. Nieko nepadarysi.
Iš lėktuvų šaudė taikius serbus ir bosnius. Nieko nepadarysi.
Mėtė gilumines ir kasetines bombas Afganistano ir Irako miestuose. Nieko nepadarysi.
Ir taip toliau – iki begalybės.
Daugelį metų pažįstami mane dažnai klausinėjo, ką rašau, ir aš visiems, būdavo, atsakau, kad svarbiausias mano darbas – knyga apie Drezdeną.
Kai sykį šitaip atsakiau kino režisieriui Harisonui Starui, jis pakėlė antakius ir klausia:
– Ta knyga bus antikarinė?
– Taip, – atsakiau. – Reikia manyt, antikarinė.
– O ar žinote, ką aš sakau antikarinių knygų rašytojams?
– Nežinau. Ką gi jūs sakote, Harisonai Starai?
– Aš sakau: „O kodėl jums neparašius antiledyninės knygos?“
Jis, aišku, norėjo pasakyti, kad karai niekados neišnyks, kad jų neįmanoma sulaikyti – kaip ir ledynų. Aš irgi taip manau.
O jeigu ir nustotų kaip ledynai slinkę karai, nuo giltinės vis tiek niekas nepabėgs.