
Elena Holcmanienė (1891–1968), dailininkė, knygų prekybininkė, piešimo ir vokiečių kalbos mokytoja, Kauno geto įvykių liudininkė, pasibaigus karui trijuose storuose sąsiuviniuose surašė, ką išgyveno ir iškentėjo Kaune. Šių sąsiuvinių turinys ir sudėtas į knygą.
Elena Holcmanienė atsidūrė „idealioje“ baisių įvykių stebėtojos pozicijoje: kilusi iš Vokietijos, bet Lietuvos pilietė; gyvenanti ne gete, bet palaikanti su juo glaudžius ryšius: „pusiau žydė“, bet savo aplinkos laikoma „vokiete“; pati auka, netekusi vyro ir vyresniosios sesers, tačiau nesitaikstanti su aukos likimu.
Autorė išmoningai ir sklandžiai, vengdama stereotipų, sugeba užfiksuoti pažiūrų bei nuotaikų įvairovę, kalbos ir elgesio niuansus. Įtaigus ir sukrečiantis, talentingai parašytas dokumentinis pasakojimas. Tai ir patikimas istorinis šaltinis, ir kinematografiškai vaizdingas to meto liudijimas.
Į knygą įtraukta ir autentiškų dokumentų, sudėta to laikmečio fotografijų.
M. B.