Tapytoja, grafikė, pedagogė. 1901–11 studijavo Vroclavo DA, gavo piešimo mokytojos diplomą. 1913 m. mokėsi Berlyne ir Hemsdorfe pas Maxą Beckmaną, tobulinosi Paryžiuje. 1914 m. dirbo piešimo mokytoja Odenvaldo mokykloje Oberhambache. 1922 m. ištekėjo už žydų kilmės tapytojo Maxo Holzmano, 1923 šeima apsigyveno Kaune, turėjo „Pribačio“ knygyną. Dirbo piešimo ir gimnastikos mokytoja Vokiečių gimnazijoje.

1928-31 gyvendama senelio dvare Unviurdėje prie Lėbau (netoli Poznanės) vėl pradėjo tapyti, rašė apie piešimo mokymą. II pasaulinio karo metais dailininkės vyras ir duktė buvo nužudyti Kauno gete, ji gelbėjo žydų vaikus iš geto, rašė dienoraštį (liet. leidimas „Šitas vaikas turi gyventi. Helenos Holcmanienės užrašai 1941–1945“) 1941–57 dėstė vokiečių kalbą Kauno mokyklose. ~1956 grižo prie meninės kūrybos. 1965 persikėlė gyventi į Vakarų Vokietiją.

1991 m. (po mirties) buvo apdovanota LR Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi. Kūrė su didelėmis pertraukomis. Ankstyvajai kūrybai būdinga kubizmo, ekspresionizmo įtaka, figūrinės kompozicijos pasižymi intensyviomis spalvomis, stilizuotais ritmiškais pavidalais. Taikė aliejinės tapybos, mišrią akvarelės ir grafito, pastelės techniką, kūrė linoraižinius. Tapė portretus, kompozicijas, vaizduojančias kaimo darbus, gyvulius, gamtą. 3 d-metyje sukūrė 12 iliustracijų vaikų knygelei su folklorinėmis scenomis iš lenkų, lietuvių, žydų gyvenimo. Kartu su Mstislavu Dobužinskiu iliustravo vokiečių kalbos vadovėlį (Gottlieb Studerus, „Lehrbuch der deutschen Sprache f. d. höheren Lehranstalten Litauens“, K., I leid. – 1933, paskutinis – 1943). 6–7 d-mečio kūrybai būdingos akvarelės, piešiniai tušu; dažni motyvai – gėlės, portretai lyrinės abstrakčios kompozicijos. Paskutiniais gyvenimo metais darė koliažus iš džiovintų žiedų, lapų, plunksnų.

1917 surengė asmeninę parodą Jėnos „Kunstverein“ d-joje (kartu su Hansu Leistikovu). Retrospektyvinės parodos surengtos Jėnoje 1991, Marburge 1995, Mercige 1996, Kaune ir Vilniuje 1996 ir 1997, Tolerancijos centre Vilniuje 2007. Dalyvavo grupinėse parodose Kaune 6 d-mečio pabaigoje. Jėnos miesto muziejuje saugomi E. Holcmanienės aliejinės tapybos paveikslai „Mokinio portretas“ 1914, „Kelias“, „Kraštovaizdis“, „Geležinkelio pylimas Jėnoje“, „Kaimo aikštė su valstiečių vežimais“ (1919), „Kaimo gyvenimas“, „Derlius“, „Kaimo aikštė“. Holcmanienės akvarelių ir piešinių yra privačiuose rinkiniuose Vokietijoje, Kaune. Apie Eleną Holcmanienę sukurtas videofilmas „Vilties etiudas. Pasaulio Tautų Teisuolė Helene Holcman“ (2007, rež. L Kopač).

Elena Holcmanienė – Kauno geto įvykių liudininkė, pasibaigus karui trijuose storuose sąsiuviniuose surąšė, ką išgyveno ir patyrė Kaune.

Bibliografija: