Šilkas

Pats autorius šio kūrinio nevadina nei romanu, nei apsakymu. Tai - istorija. Meilės istorija. Plonytė, lengva ir perregima kaip šilkas istorija perkelia skaitytoją į XIX a. pabaigos Prancūzijos šilkverpių miestelį. Kur greitai ir aiškiai vystosi pagrindinio veikėjo gyvenimas, svarbiausiais jo momentais perkeliant veiksmą į Japoniją. Autorius trumpais skyreliais kone datuoja įvykius kaip metraštyje, išsamiau stabtelėdamas prie veikėjo išgyvenimų ir monotoniškai kartodamas nekintamus istorijos aspektus - peizažą, maršrutą.

Kaip ir kiekviena meilės istorija, „Šilkas“ sujaudina. Tačiau atrodo, kad ši - paliečia giliau. Nejučia susimąstai, ar kenti tam, kad mirtum „iš ilgesio dėl kažko, ko niekad jau nepatirsi“, ar tam, kad atsimerktum ir išvystum veidą to, kuris susitapatins su bet kuo, kad tik pasisavintų visą tavo ilgesį. Tai istorija apie laukimą, atsidavimą ir svajonės ilgesį. Dėl kurių vieni savo gyenimus gyvena, kaip šio pasakojimo moteris, o kiti juose viso labo tik dalyvauja, kaip šio pasakojimo vyras. Tyliai ir nematomai, tarsi mintimis ant šilko autorius rašo, kad silpnieji renkasi dalyvavimą...