Alessandro Baricco (g.1958 m. Turine), šiandieninės italų literatūros fenomenas. Išleido du romanus: „Aistrų pilys“ (Castelli di rabbia, 1991), kuris pelnė keletą prestižinių italų literatūros premijų bei Medicis premiją Prancūzijoje, ir „Jūrą vandenyną“ (Oceano mare, 1993), įvertintą Viareggio, Palazzo al Bosco premijomis. „Šilkas“ – tai klasikine forma papasakota meilės istorija, kurioje žodžių ir detalių nedaug, kurioje leitmotyvai vos juntami – lyg rašytojas tapytų plonyčiu teptuku porcelianą. Tai stiliaus šedevras, ritmika ir vitališkumu kartais primenantis vėlyvąją Samuelio Beketto kūrybą. Vieną šilko dalį sudaro vos 18 žodžių, bet tai – žavinčios literatūros jėgos perlas. Pats rašytojas sako: „Tai ne romanas. Ir ne apsakymas. Tai – istorija. Jos pradžia – apie vyrą, kuris keliauja per pasaulį, o pabaiga apie vieną ežerą, tyvuliuojantį vėjuotomis dienomis… Visos istorijos turi savo muziką. Šios istorijos muzika balta. Tai svarbu paaiškinti, nes balta muzika yra keista muzika. Kartais ji trikdo. Ji grojama tyliai, pagal ją šokama lėtai. Kai grojama gerai, tada tarsi girdi grojant tylą ir, žvelgiant į tuos, kurie šoka, kurie juda kaip dievai, atrodo, jog jie nejuda. Velniškai keblus dalykas toji balta muzika… Daugiau pridurti, regis, nėra ko. Gal tik reikėtų patikslinti, kad ši istorija vyksta XIX amžiuje. Vien todėl, kad niekas joje nesitikėtų lėktuvų, skalbimo mašinų ir psichoanalitikų. Jų nėra. Galbūt kitą kartą.“
Tai pasakojimas apie šilko kelią. Dar tada, kai į Japoniją negalėjo patekti nė vienas svetimšalis, pagrindinis šios knygos personažas iš ten parsiveža ne tik šilkverpių kokonus, bet ir patiria meilę, skausmą, baimę. Be galo šiltas kūrinys sugeba užburti. Kūrinys suskirstytas į atskirus trumpus skyrelius, vienas iš jų net nesiekia dvidešimties žodžių. Keturios ekspedicijos: dešimteriopai daugiau troškimų, aistros, susipynusių gyvenimų. Pats pelningiausias to meto verslas, pati nuostabiausia medžiaga. Šilkas. Kūrinys gan neilgas, tačiau į jį sutelpa daug laiko, unikalių personažų, neįprasto siužeto. Sunku, kai tampi vagimi. Turi vogti mylimosios žvilgsnius, nes meilė neįmanoma. Kiek daug gali prarasti, jei pavėluosi bent akimirką. Galiausiai lieki sužavėtas, užburtas. Tarsi perskaitęs pasaką. Pasaką apie šilką.
2003-01-14
2011-12-23 10:05
Paprasta knyga, tačiau ne prasta. Primena haiku. Haiku įspūdį sustiprina ne tik aiški sklandi teksto kalba, bet ir trumpi fragmentai, iš kurių ir sudaryta knyga. Patiko knygos glaustumas ir konketumas, sugebėjimas taupiais žodžiais pasakyti daug ir neišsiplėsti. Ypač patiko Ervės žmonos Elenos portretas. Nors ji romane aprašoma vos keliais žodžiais, tačiau romano pabaigoje atsiskleidžia kaip vienas svarbiausių romano personažų. Tai nustebina ir sužavi, nes skaitant romaną, į ją beveik neatkreipi dėmseio, jos vaidmuo visai neišryškintas. Gražiai aprašyta ir "nerytietiškų akių moteris mergaičiukės veidu". Ypač patiko knygos vieta, kur ši moteris išleidžia iš narvo ilgus metus laikytus paukščius savo laimei išreikšti, o paukščiai po kiek laiko sugrįžta atgal. Ervė Žonkūras taip susižavi šiuo poelgiu, kad pats nusprendžia įsirengti namuose tokį narvą su paukščiais, kad galėtų narvą atidaryti, "kai kas nors tau pradžiugins širdį." Neskaičiau kitų Baricco knygų, tačiau ši knyga paskatino mane susidomėti šio autoriaus kūryba.
2010-09-02 17:06
nuo šios knygos atsiplėšti jos neperskaičius neimanoma. tiesiog nuostabi. :)
2006-03-08 19:10
Be jokios abejonės, tai geriausia Alessandro Baricco knyga.
2005-06-27 21:36
pati geriausia, mano nuomone, Alessandro Baricco knyga. Pakartosiu "mshkia" žodžius" -
nuostabi knyga
2005-06-08 21:48
nuostabi knyga...
2005-01-15 22:09
norėjosi ilgesnės recenzijos.
2004-07-20 21:36
trumpai ir aiskiai.
2004-06-05 01:50
Labai gera knyga, o tas trumpas skyrelis. kuri sudaro vos 18 zodziu yra pats yspudingiuasias. Atrodo tike mazai parasyta, bet tiek daug pasakyta..
2004-03-18 20:58
jergau. nius racenzija rods mano pirmoji, nesistengiau gi isvis nius, o vertinti reikia ne recenzija o knyga ":)
2004-03-06 16:03
verta paskaityti. Graži knyga
2004-02-10 16:30
Puiki knyga
2004-01-28 22:45
hm... kaip tik pradėjau skaityt šią knygą. pradžia nėra labai įtraukianti bet atrodo kad jau priartėjau prie idomesnės knygos dalies (: recenzija, mano nuomone, nekokia. ir dar dalį jos perskaičiau atsivertus knygos galą kur rašo apie ką knyga. Kur rašiai pati labai mažai ką pasakiai. [visa tai tik mano nuomonė]
2003-11-04 00:20
Visai netyčia.Tik atsivertus pirmą puslapį.Įkritau.Istorija,kurioje noreta pasakyti labai daug.Pasakyta mažai.Bet pasakyta taip,kad visa kita lieka nebesvarbu.O jei ir svarbu tai į viską pažiūrėjus per knygos prizmę labai lengvai galima rasti atsakymus.Visas pasaulis ir jo tiesos-mažame šilko fabrikelyje,paprasto žmogaus gyvenime.
2003-10-31 12:35
:-)man ji buvo... - visu pirma kazhkokia neiprasta..be tuo pachiu ir paprasta - taip,Sowthistle - butent IKVEPIANTI;-)
2003-08-02 19:06
Man ši knyga ptiko. Ji labai įkvepianti.
2003-07-01 11:43
Pritariu greenpeace. Nesakau kad prailgo skaityti. Bet uzvezt tikrai neuzveze. Gal tiesiog kazko nepagavau, o gal paprasciausiai megstu kitos stilistikos knygas. Nors Barrico Novecentas mano gyvenimo staline knyga. Ai ka cia besupaisysi
2003-05-06 22:21
per naktį perskaičiau. nuostabi knyga. žinau kam verta būtų dovanoti.
2003-03-15 13:26
Buvau daug apie ją girdėjus. Griebiau skaityt ir... nusivyliau. Tiesiog tokios knygos- ne man. Tik tiek. Prailgo skitant.
2003-03-09 15:25
mmm... o tie pasikartojimaiiii... 'Jos akių forma nebuvo rytietiška, o veidas atrodė kaip mergaičiukės'
..lengva kaip šilkas
2003-03-06 10:39
visiškai sutinku dėl laiko nuovokos praradimo...ji tiesiog užburia.kažkaip nuvalkiotai skamba, jei dar to nepatyrei...:)
|
|
|