Sidro namų taisyklės

„Sidro namų taisyklės“ - pripažįstamas vienu geriausių Dž. Irvingo romanų. O keista. Pagrindinė tema – Homero Velzo gyvenimo įdomybės. Gyvenimas tikrai nenuobodus ir įtraukia skaitytoją nuo pirmojo puslapio. Tačiau pateikiama daug keliančių pasišlykštėjimą ar net pykinimą vaizdų.

Pagrindinio veikėjo - Homero – aplinka - Sent Klaudo vaikų prieglauda, kur vykdomas ir Dievo, ir Šėtono darbas. Ir  būtent gimdymus ir abortus autorius aprašo taip smulkiai ir net su medicininiais terminais, kad tampa atgrasu net pagalvoti apie neplanuotą nėštumą...

„..tas skystis butelyje, kurį Vilburis Larčas dabar laikė paėmęs, nebuvo pakankamai stiprus, kad atskirtų nuo ponios Ymz jos vaisių, - nors jį ir nužudė, ir pavertė ponios Ymz vidurius koše.“

Keisčiausia tai, kad pagrindinė romano mintis lyg ir sako, kad abortų įteisinimas yra vienintelis būdas leisti moteriai pačiai nuspręsti savo vaiko likimą. Taigi pojūtis skaitant prieštarauja siūlomam sprendimui. Ir tai priveda iki to, ką patiria ir veikėjai: vemiama nuo pasišlykštėjimo...

„...Kaip tie klausimai sumaišė jai protą... ji įmetė  dantų šepetuką su įstatytu peiliuku į prausyklę, po akimirkos vėl jį paėmė, kiek palaikiusi įdėjo į vaistų  spintelę, paskui iš ten išėmė. Vieną kartą susivėmė ir du kartus nuleido klozeto vandenį.“.

Homerą  Velzą nuo pat vaikystės lydi prieglaudos vyr. gydytojas Vilburis Larčas ir dvi med. seselės. Dėl tam tikrų aplinkybių, o gal dėl to, kad Homeras buvo gimęs būti naudingu, jo niekas taip ir neįvaikino. Sulaukęs šešiolikos metų, ėmė mokytis iš Larčo dirbti akušeriu, nagrinėjo lavonus, kuriuos pavykdavo gauti. Lygiagrečiai su šia, pasakojama Homero ir Melonijos - merginos, kurios irgi niekas negalėjo įvaikinti - istorija. Čia pasakojama apie judviejų pirmuosius lytinius santykius, pažadus ir prievartą.

Tačiau išaugęs iš paauglystės Homeras sulaužo Melonijai duotą pažadą, ir išvyksta iš prieglaudos į obuolių augintojų sodybą. Geranoriški žmonės priėmė jį ir išmokė visų  jų verslo įmantrybių. Tačiau Velzas įsipainiojo į  neleistinus meilės santykius ir jo mylimoji pastojo. Homeras negalėjo leisti pasidaryti abortą, todėl po metų, praleistų Sent Klaude grįžęs visiems melavo, jog berniukas - įsūnytas... Kai po daugelio metų atėjo laikas atskleisti tiesą - jis grįžo į prieglaudą, kur užėmė Larčo (kuris jam atstojo tėvą) vietą ir, prieštaraudamas savo įsitikinimams - darė abortus...

Knygoje gausu ir juoką keliančių vaizdelių, tačiau suprantama, kad tas juokas - lyg pro ašaras. Knyga nepakylėjo manęs, neradau užuominos apie grožį ir gėrį. O mano įsitikinimu, menas yra tam, kad suteiktų pasitenkinimą žmogui. Todėl vertinu šią knyga tik 3 iš 5. Juk medicininių žinių tikrai gavau nemažai...