Knygos
Romanai (1925)
Poezija (616)
Pjesės (34)
Vaikams (140)
Kitos (900)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 696 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





Šatrijos Ragana

Šatrijos Ragana Buvau girdėjusi apie šį romaną, man sakė, būtinai paskaityk. Nusprendžiau taip ir padaryti - perskaityti ir įvertinti. Ir, kai jau rengiausi, ilgai neradau knygos, o pasirodo ją kažkam paskolinome. Todėl niūriausią žiemos dieną vyko atkakli paieška: per visus skolininkus, spintas, lentynas, internetinius portalus. O galiausiai, tariau ačiū skaitytų knygų knygynui - „Pelėda“!
  Suintriguosiu - dabar žinau kodėl nutilo visos kalbos apie Šatrijos Raganos beatifikaciją, ta paslaptis užkoduota puslapiuose. Knyga labai išsami, vertinga.
   Nijolės Kliukaitės romane „Šatrijos Ragana“ bandžiau surasti širdžiai jaukią kertelę. Dar nepradėjusi skaityti šios jausmingos istorijos, mėginau perprasti ar pamėgsiu knygą ir žinoma autorę, o gal teks dėti į šalį. Neslėpsiu, daugelio šiuolaikinių rašytojų knygas (pastaruoju metu) perverčiu gana abejingai, o atsivertus apima nenusakomas nuobodulys. O „Šatrijos Ragana“ – dvasinės atgaivos knyga, kuri dar labiau pagilino mano turėtas žinias, praturtino sielą. Tiek daug skaityta, tiek matyta M. Pečkauskaitės tema, kad niekuo, atrodė, ir čia nenustebčiau; nes man jau senokai sunku tiesiogiai įtikti:) Prisipažįstu – esu priekabi skaitytoja, bet neieškau jokių sensacijų, paskalų, plepalų. Suradus knygą skaitymui, turiu tuojau susigyventi su autoriumi, arba įvyksta greitas atmetimas ir, nesuku atgal. Antrame gyvenimo dešimtmetyje atrodė viskas tiko kas po ranka – nesirinkdama skaičiau be jokio sustojimo. O šiandien  kitaip: vieta, šalis, kurioje gyvenu, patirtis, gausybė (kartais) visiškai nevertos literatūros, nulėmė mokėjimą išsirinkti. Ilgai neklaidžiodama, perskaitau paties kūrėjo (–os) biografiją, jei netinka – pabaiga. Nežinau kas apšvietė šias simpatijas: Šatrijos Raganos asmenybė, kūryba, o gal romano autorės likę prasmingi ir gražūs darbai? Asmeninių tyrinėjimų vedama, N. Kliukaitės gyvenimo aprašyme užčiuopiau: kuklumą, nuoširdumą, meilę darbui, ir tai - be jokio apsimetimo, dirbtinumo, persigyrimų. Drąsiai atsiverčiau veikalą ir pirmyn.

   Pirmi puslapiai nenuvylė. Stipru, o kas toliau? Marijos portretas pateiktas aiškiausiai, lyg matytum archyvines nuotraukas. Parodyta Marijos meilė tėvams, sesei, broliui, tikrai nepaliks abejingų. Tartum pati rašytoja būtų pažinojusi Šatrijos Raganą, su ja gyvai kalbėjosi, o ši ja patikėjo, įsileido į ramybe alsuojantį dvarą. Marijos svajos, mintys – sakytum, vaikščiotume drauge. Bevaikštant aplankytume jos tėvų sodą, nunykstantį palivarką, žengtume į kambarius apkaišytus raudonomis ir baltomis rožėmis. Matytume, mamos išpuoštus margais siuviniais baldus. Stebėtumėmės močiučių austais užtiesalais, mergaičių rankdarbiais. Pasivaišintume sodininko ką tik atneštais, medumi kvepiančiais vaisiais, o už lango dar būtų likusi ilga vasara.

   Sesers Sofijos nuotrauka epizodinė. Ji maloni, šilta, draugiška mergina, nusileidžianti ir taiki. Kiek tolimas brolio Stepuko apipavidalinimas. Jį mirtis pasiglemžė dar vaikystėje, ketvirtoje klasėje, nunešė į tamsybes paslėpdama nuo artimųjų, dėl to Marija labai išgyvena. Susitikimas su Povilu Višinskiu ryškus, pirma meile spindintis, romantiškai nuteikiantis, gal net kažką rimtai skaitytojui žadantis romano gabaliukas. Marijos ir Povilo meilė pražysta mistiškoje nakties šviesoje, gamtos prieglobstyje. Meilė – tyra, švelni, muzikuojanti, juokingai vaikiška. Jausmas tas gilus ir pakylėjantis, ir, net truputį pavydu sesei Sofijai, „...taip aukštai, kad niekieno netrukdomai jie galės aukštybėse dirbti apačioje likusių naudai“. Ir iš tos laimingos oro pilies nieko nebelieka, nes Povilo meilė šalta. Greitai ima telktis virš jų nesutarimų debesys, ryšį lydi ledinis atmetimas, susvetimėjimas, skausmingas išsiskyrimas, Povilo išdavyste paženklintas, svetimos moters nutviekstas blyksnis. Neišplėtota, ne kaip pavykusi ta dalis, kur mus pasiekia Marijos ir Povilo susirašinėjimas. O vieta, kai juodu skiriasi yra gili, daug reiškianti, nes jiedu sugebėjo mandagiai išsiskirti, susitarti.

   Kunigo K. Bukanto atvykimas į Užventę, į motinos namus, Marijai išnyra kaip didi lemtis. Pagrindinės veikėjos blaškymasis tarp Povilo ir naujojo mylimojo, labai meniškai parodyta. Toje dalyje nėra tiesmukiškumo kalbėjimo, pamažu išsakyta ką jaučia kiekvienas jų. Iš laiškų nuotrupų regime, kaip pamilusi Kazimierą, Marija „nusilenkė“, o jos tėvas sykį senoviškai pajuokavo „nesutekės tavo protas pienan“. Tačiau juokas Marijos nenuteikia linksmai, kentės ji, verks, bėgs nuo kaimo bobų akių, pajusime kokia „sunki dvidešimtojo amžiaus pradžia“. Pasiaukojusi Kazimierui, taip niekada ir neištekėjo, liko jam ištikima ligi mirties. Jo „delnuose ji jautėsi tarsi namuose, o kol jis ir ji gyvi, taip ir bus“. Kunigo gyvenimas prieštaringas, jis romane, o tikriausiai ir gyvenime, nebuvo drąsus, jam trūko ryžto nutraukti kunigystę, „prasitarti“ ir vesti mylimą moterį.

   Daktaras, Žymantienė, globotinė Zasiukė, autorės pasiskolinti iš pačios Šatrijos Raganos personažų galerijos. Jie romane atgaivinti, realiais žmonėmis pavirtę ir yra aktyvūs veikėjai. Toks veikėjų išdėstymas parodo autorės sumanumą, jos kūrybinį potencialą. Ko neteko pajusti nė viename lietuvių autorių darbe – tai malonus atradimas. Lenkiški pasisakymai kiek nuvylė, kadangi jie ne visiškai tiksliai išversti, o dažnai pačiame tekste pasitaiko klaidingai užrašytų žodžių, vertimų, pasisakymų – bet būna visiems, tikiu, dar bus ir antras, pataisytas šios knygos leidimas:)
  Varšuvos laikotarpį praskriejau kaip vėjas. Čia buvo daugybė veikiančių asmenų, kurie mane kiek supainiojo ir išblaškė. Romane tuntas citatų, šaltinių, nuorodų į dokumentus, tai kiek apsunkina grakštų romano stilių. Tačiau toks kūrėjos sumanymas. Rekomenduoju paskaityti tiems kas turi daugiau laiko. Dešimtbalėje sistemoje knygą vertinčiau stipriu devynetu su pliusu..
2018-02-13
 
Kita informacija
Recenzento
vertinimas:
Tema: Romanai
Leidykla: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
Leidimo vieta: Vilnius
Leidimo metai: 2007
Puslapių: 213
Kodas: 978-9986-39-492-1 (įr.)
Biografinis romanas
Daugiau informacijos »
 
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 2 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2018-03-05 23:40
Erla
Gerai parašyta.
Sudomino knyga.
5
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2018-03-03 21:35
Juozas Staputis
Puikiai ir nuoširdžiai parašyta recenzija. Parodytos teigiamos romano autorės įžvalgos, žinoma ,primenami ir silpnesni romano epizodai. Recenzentė aukštu balu įvertino romano turinį. Manau, kad ne vieną skaitytoją sudomins minėtas romanas. 
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Knygų recenzijos

Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą