Rūgštim įkrauto gėrimo testas

Trys, trys neįtikėtini dalykai, sulydyti į vieną beveik penkių šimtų puslapių lydinį. Intriguojantis Pavadinimas. Keistas Stilius. Nešabloniškas Turinys. Ir tas lydinys karštas, jis DEGINA.

Paprastai knygos su užrašu „tikra istorija“ galiniame puslapyje pretenduoja patekti į nuobodžiųjų sąrašus. Bet... palaukit. Viršelyje aiškiai matomas pavadinimas – vienas svarbesnių kriterijų renkantis knygą – intriguoja.

Ir pirmąjį knygos puslapį skaitai, kad sužinotum, ką, po velnių, reiškia tas „rūgštim įkrauto gėrimo testas“. Skaitai ne tam, kad skaitytum, bet tam, kad sužinotum.

O tai išties didelis kūrinio privalumas. Sugėbėjimas ne nuo pirmųjų puslapių, bet jau nuo pat viršelio – tik pamanykit, viršelio! – ilgam prirakinti skaitytojo akis.

Pamažu paaiškėja, jog rūgštimi žargonu vadinamas stipriausias haliucinogeninis narkotikas LSD. Kita pavadinimo dalis aikštėn iškyla kiek vėliau...

Na, o stilius... Aš nemelavau, jis išties keistas. Nėra jokio dirbtinio iškilmingumo, jokių saldžių frazių. Stilius – jis GYVAS, jis leidžia įsijausti, perteikia tų laikų nuotaiką, išjudina. Skaitydamas tiesiog negali likti nuošalėje, žvilgsniu abejingai slysti eilutėmis:

„ – Jo! Jo! Tikrai! Tikrai! Tikrai! – bet tai vyksta jo filme.

Jo filme – tikrai tikrai tikrai, – ir visi intuityviai tą supranta. Intuicija – ir staiga viskas paaiškėja dar nieko niekam nepasakius. Visi, visi visur turi savo leidžiamus filmus, savo scenarijus, visi vaidina savo filmuose kaip išprotėję, tik dauguma žmonių nežino, kad juos laiko būtent tai, jų mažas scenarijus. Visi apžvelgia palapinė visų, niekas nieko garsiai nesako, nes nereikia. Tačiau visi supranta ::::: kažkaip atsiranda sąryšis, darna, tiesiogiai susiję su tuo, ką Kizis ką tik pasakė apie mūsų suvokimų kino ekraną, kuris uždengia mus nuo savo pačių realybės ::::: ir kažkaip susiderina tiesiogiai, tuo pat metu, tą pačią akimirką, su tikru fiziniu kinu, su Filmu, su mylių myliomis sudurstyto filmo spiralių, ir karštos sandūros plaikstosi aplink juos kaip susipynę dalykai, susiderinę, bet vis dar chaotiški ir besipriešinantys žmonių gyvenimai, jų, viso suknisto pasaulio žmonių/[i] – būtent šią akimirką – [i]Kesedis savo filme „Greičio riba“, jis yra narkomanas, kuris mėgsta greitį, tai yra metamfetaminą, ir išskirtinė būtybė, kurios užduotis yra Greitis, greičiau, po velnių, spiralinis judėjimas, trūkčiojimas, priešinimasis, įtempta fibriliacija, kaunantis su 1/30 sekundės kino ekrano barjeru, dengiančiu jausmus mėginant patekti į... Dabar...“

Žinoma, jei po geru stiliumi slėptųsi pagedęs turinys, knyga būtų nieko verta. Tačiau taip nėra...

Išsiaiškinus pusę pavadinimo, mane pasiekė suvokimas, jog šios knygos scenoje veikia narkotikus vartojantys žmonės. Tas faktas mano viduje pažadino tą geruolę teisuolišką mergytę, kuri beveik visą gyvenimą buvo maitinama žodžiais garsais sakiniais „narkotikai yra BLOGIS“. Dėl tos mergytės iš pradžių į viską žvelgiau subjektyviai neigiamai, tačiau greitu laiku prarastas objektyvumas sugrįžo. Atradau turinio nešabloniškumą. Romano veiksmas vyksta 7-ojo dešimtmečio pradžios Amerikoje. Laikai, kai LSD dar buvo legalus. Linksmųjų Išdaigininkų, jų ryškiaspalvio autobuso, charizmatiškojo Vado Kizio (Kesey) šėliojimo laikai. Sakysit, kas čia nešabloniško. Na, šioje knygoje nėra melodramatiškų meilės istorijų, kuriose visi skiriasi-taikosi. Bet esmė tame, jog kiti šių dienų autoriai, jei jau užsimena apie narkotikus, tai neišvengia „narkotinai yra blogis blogis blogis“ potekstės kiekviename sakinyje. „Rūgštimi įkrauto gėrimo testo“ netrukdo skaityti visur paslėptos įkyrios didaktinės mintys. Narkotinai čia pateikiami kaip gyvenimo dalis. Dalis pašėlusio gyvenimo, netipiško mąstymo, kuriuos suprasti galima tik perskaičius visą knygą.

Ne kartą mintyse palyginusi šią knygą su J. Keruako „Kelyje“, taip ir nenusprendžiau, kuri iš jų geresnė... Bet kad Tom Wolfe kūrinys tikrai geras, nekyla abejonių.


Mano vertinimas – 4 balai. „Rūgštim įkrauto gėrimo testas“ buvo pakeliui į viršūnes, bet jose neapsigyveno. Taip nutiko, nes labai sunku prilygti tai saujelei knygų, kurias aš vertinu aukščiausiu balu.