
Tai ketvirta leidyklos „Kitos knygos“ serijos INTRO knyga. Šia serija siekiama Lietuvos skaitytojus supažindinti su kontraversiškais, niekada į lietuvių kalbą neverstais kūriniais. Pasak leidėjo Gedimino Baranausko
„serija INTRO atsirado kaip pasipriešinimas, kaip atsakas į šiuolaikinės leidybos, gal net, šiuolaikinės literatūros tendencijas. Literatūra vis labiau tampa preke, sukuriama pagal vartojo poreikius, remiantis rinkodaros taisyklėmis. Knygų rinkoje karaliaujantys Haris Poteris, Coelho, Danas Brownas neša didžiulius pinigus. Įsivyrauja sintetiniai, rinkai skirti produktai, kuriuos literatūros „svajonių fabrikas“ tiekia apsvaigusiai, iliuzijų ir užsimiršimo trokštančiai vartotojų rinkai.
Serija INTRO yra tai, kas išauga iš autentiškų patirčių, emocijų, kančių, haliucinacijų, baimės; iš nuosmukio ir utopijos; iš individualizmo, siekio maištauti ir paskelbti savo paties revoliuciją. Pastebėkite, kad visos knygos yra parašytos pirmuoju asmeniu ir glaudžiai susijusios su jų autorių biografijomis. Seriją INTRO įvardijome kaip „literatūrą be kompromisų“.
Šios serijos atranka labai griežta, tai turi būti pirmoji to autoriaus knyga lietuviškai, autorius turi būti išties reikšmingas. Ši serija nebus didelė, esame numatę 6 autorius: Po Charleso Bukowskio, Richardo Brautigano ir Eduardo Limonovo išeis Williamo S. Burroughso, Hunterio S. Thompsono ir Alleno Ginsbergo knygos. Galima būtų pasakyti, kad serija INTRO - tai įvadas į klasikinį 6-8 dešimtmečio literatūros undergroundą ir siejasi su beat, hipių judėjimais, bendru kontrkultūros horizontu“.
Hunteris S. Thompsonas (1937–2005) turėjo garbinančio LSD, apsėsto pakvaišusio gyvenimo manijos ir linkusio į savidestrukciją Amerikos kontrkultūros stabo reputaciją. Jis buvo reikšmingas literatūros novatorius,
gonzo rašymo stiliaus, nutrynusio skirtumus tarp grožinės literatūros ir žurnalistikos, tarp rašytojo ir aprašomo subjekto, pradininkas, negailestingas palaido ir dekadentiško Amerikos gyvenimo būdo stebėtojas.
Jo laidotuvės buvo tokios pat pakvaišusios kaip ir gyvenimas bei kūryba. Paskutinės rašytojo valios vykdytojas Johny Deppas, kurį filmas „Baimė ir neapykanta Las Vegase“, garsiausio Thompsono romano motyvais, padarė superžvaigžde, laidotuvių ceremonijos metu iššovė jo pelenais užtaisytą patranką.
Tvoskiantis Karibų karščiu ir romu, daug metų nepublikuotas autobiografinis pasakojimas apie trisdešimtmečio žurnalisto nuotykius romo saloje Puerto Rike. Tai savotiškas San Chuano, kurio dar nepasiekė vėliau kilusi turizmo banga, literatūrinis žemėlapis; alkoholio, nuobodulio, saloje klestinčios mafijos ir korupcijos vaizdais paskanintas įvadas į Hunter S. Thompsono pasaulį.
„...tai buvo godus gyvenimas, ir man gerai sekėsi jį gyventi. Įsigijau įdomių draugų, gaudavau pakankamai pinigų, kad galėčiau stumtis į priekį, ir sužinojau apie pasaulį daugybę dalykų, kurių niekaip kitaip nebūčiau sužinojęs. Kaip ir dauguma kitų, aš buvau ieškotojas, veiksmo žmogus, amžinai viskuo nepatenkintas, o kartais ir bukas skandalistas. Man niekada neužtekdavo laiko ilgiau pamąstyti, tačiau visuomet jaučiau, kad instinktai manęs neapgauna. Kaip ir kitus, mane valdė klajoklio optimizmas, kad kai kurie iš mūsų daro tikrą pažangą, kad mes pasirinkom dorą kelią, ir kad geriausieji iš mūsų būtinai pasieks viršūnę.
Tuo pat metu manęs neapleido ir niūrus įtarimas, kad gyvenimas, kurį gyvename – tai beviltiškas reikalas, kad mes viso labo esam tik aktoriai, apgaudinėjantys patys save beprasmiškoje odisėjoje. Būtent įtampa tarp šitų dviejų polių – nesilpstančio idealizmo iš vienos pusės ir artėjančios pražūties pojūčio iš kitos – ir laikė mane ant kojų.”
Leidykla „Kitos knygos“ 2007 metais žada išleisti ir pasauliniu bestseleriu tapusį Hunterio S. Thompsono romaną „Baimė ir neapykanta Las Vegase“.