Knygos
Romanai (1925)
Poezija (616)
Pjesės (34)
Vaikams (140)
Kitos (900)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 6 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





Raugintu krauju

Raugintu krauju Įdomu pažiūrėti, kokios poezijos knygos leidžiamos šiandien. Autoriai įvairūs: nuo visai jaunų iki gerai žinomų. Benediktas Januševičius – per vidurį. Debiutavęs 1992-aisiais, išleido šešias poezijos knygas. Taip pat kuria prozą, yra literatūros kritikas ir vertėjas, Lietuvos rašytojų sąjungos narys.

Šeštąją knygą „Raugintu krauju“ sudaro eil. „Tostas“ ir dvi dalys. Abi dalys panašios savo tematika: kalbama apie kasdienybę, galvojama apie mirtį, laiką. Šmaikštesni eilėraščiai apie meilę ir kitus jausmus. Pirma dalis išsiskiria tuo, kad poetas kreipiasi į kolegas, kalba apie kūrybą.

Klasikinės poezijos mėgėjams šioje knygoje gali pritrūkti taisyklingo rimo, gražaus kalbėjimo. Užtat Januševičiaus kalba gyva: rasime drąsių šnekamosios kalbos pavyzdžių (myžti, šūdinam, debilas), slengo (pachmas), modernių keiksmažodžių (bliamba). Eilėraštis žaismingas, šmaikštus, įdomus. Daug netikėtumo, ironijos, autoironijos. Poetas kalba apie kasdienius dalykus, tarsi pritraukia kokį nors įvykį ir parodo skaitytojams. Eilėraščiuose nemažai bohemiško gyvenimo atspindžių: lyrinis subjektas nubunda šalia nepažįstamosios, geria, lošia ir pan. Tai atviras žvilgsnis į save, savo ydas, kurios būdingos ir kitiems. Po lengva forma neretai slepiasi gilesnė mintis. Januševičius daugiausia svarsto apie gyvenimą, meilę, mirtį, kasdienybę, kūrybą. Daro tai bohemiškai atvirai, be patoso, nuoširdžiai ir kitoniškai. Autorius galvoja apie tekantį laiką, artėjančią mirtį:

liks pasaulis liks lapai ir rūkas
liks uoksas kuriame pasislėpt nebespėsiu
ir žegnos mane skersvėjai
vis liūdnesnę eilutę užners ruduo

(eil. „Apie tai, ko nebuvo“, p. 46).

Tokių pamąstymų yra daugiau. Taip šmaikštumas susilydo du rimtumu, knyga tampa nevienareikšmiška. Be minoriškų natų rinkinyje nemažai autoironijos, o juoktis sveika:

saulėlydis uždegs mane
bet tu ištarsi ne
ateik rytoj
aš šiąnakt už-im-ta
ir taip maloniai
tėvų darže
pražys burokas pirmametis

(eil. „Apie buroką“, p. 36). 

Vienas stipriausių knygos eilėraščių, mano manymu, yra eilėraštis „Metas grįžti“, kurį norėčiau pacituoti visą:

metai tie patys
kur buvo kadaise
vėjas šėlsta bet upė
snūduriuodama traukia aukštyn
sūnus ant rankų neša
mažytį savo tėvą
paukštis lizdą išardo
ir pamiršta skraidyti
metas grįžt į vaikystę
apsimetus žmogum
gorila šimtakoju
ropoti namo
neištarus nė žodžio

jau ne ruduo
jau rugpjūtis liepa birželis
jau atkasam bulves
ir surenkam pamestus grūdus
kelias keliauja keliai
kruta net pakelės
kol dar kelios smiltelės
blaškos ant laikrodžio dugno
metas grįžti
parskristi parjoti paršliaužti
namo
tik namų nebėra
jie išėjo

(eil. „Metas grįžti“, p. 32).

Tokių eilėraščių dėka šalia drastiškų vaizdelių atsiranda kažkas dvasingo ir subtilaus, kai autorius ne tik rašo, bet ir kuria eilėraštį. Juntama laiko tėkmė ir rimtis, prarastų namų ilgesys.

Pabaigoje norėčiau pakalbėti apie knygos pavadinimą. Jis gali turėti dvi reikšmes: kraujas toks senas, kad greitai pavirs vynu, vadinasi, laikas mirti, arba – rauginto kraujo apstu mūsų kasdienybėje, kai, pavyzdžiui, lietuvaitės perkamos ir parduodamos užsieniečiams (eil. „Laiškas Rimui Vėžiui, parašytas raugintu krauju“, p. 14).

Januševičiaus eilės, manau, gyvos ir įdomios, laužančios tradicijas formos ir turinio atžvilgiu. Nepaisant visų eksperimentų (rašoma mažosiomis raidėmis, nededami skyrybos ženklai, įdomus grafinis išdėstymas, eilėraštis pradedamas ir baigiamas kableliu) eilėraščiuose mintis yra, ir kalbama apie svarbius dalykus: gyvenimą, meilę ir mirtį. Tai amžinos temos, apie kurias bandoma kalbėti moderniai.
Reikia pripažinti, kad Januševičius nėra šiuolaikinės poezijos veidas, o tik vienas iš jo atspindžių. Rašytojas pasimeta tarp pavardžių gausos ir paprastam skaitytojui nėra žinomas. Tiems, kas domisi dabartinės poezijos tendencijomis, knyga turėtų būti įdomi. Na, o klasikinio eilėraščio gerbėjams geriau jos neskaityti.
2008-05-09
 
Kita informacija
Recenzento
vertinimas:
Tema: Poezija
Leidykla: Naujoji Romuva
Leidimo vieta: Vilnius
Leidimo metai: 2007
Puslapių: 63
Kodas: ISBN 978-9955-9768-3-7
Daugiau informacijos »
 
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 6 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2008-05-19 18:58
Cicilikas
sudominai
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2008-05-13 11:31
Sniego mėnuo
Tai yra pakankamai gera knygos analizė: aptariami įvairūs aspektai (tematika, forma ir kt.)
Tačiau, ko siūlau nenaudoti, tai necituoti pilnų eilėraščių (nebent labai trumpų, šis per ilgas/ arba cituoti tą, kuris labai gerai atspingi visą knygą, bet tai reiktų dar ir gerai pagrįsti), nes tai visada yra paprasčiausias kelias - bet skaitydamas recenziją aš nenoriu perskaityti tos knygos, noriu perskaityti apie ją.
Be to, siūlau nevartoti tokių rekomendacijų, kaip paskutiniame sakinyje, juk klasikinio eilėraščio gerbėjams irgi galima patikti šiuolaikinė kūryba. Nereikia taip skirstyt žmonių į "klasikinius" ir "šiuolaikinius".
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-05-10 13:58
Twilight
Tekste pastebėta klaida "Taip šmaikštumas susilydo du rimtumu..." (ketvirta pastraipa). Būtų gerai, kad kas nors iš galinčių tai pataisytų.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2008-05-09 15:32
Balta Baltaitė
eilėraštis, pavadinimu „Tostas“, kaip įžanga. Toliau eilėraščiai suskirstyti į dvi dalis.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2008-05-09 15:25
būsimoji
kas yra eil. "Tostas" ir dvi dalys? - knygos nemačiau, todėl iš tokios nuorodos sunku suprasti, ką turi galvoje.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Knygų recenzijos

Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą