Knygos
Romanai (1909)
Poezija (611)
Pjesės (35)
Vaikams (138)
Kitos (897)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 12 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter

Knygynas manoknyga.lt




Prarasto laiko beieškant. Svano pusėje


Prarasto laiko beieškant. Svano pusėje „Svano pusėje“ – pirmasis Marcelio Prousto ciklo „Prarasto laiko beieškant“ romanas, kuris man, ir panašu, jog daugumai žmonių visame pasaulyje, paliko neišdildomą ispūdį. Savo pastebėjimus, mintis apie šią knygą išsakysiu gan neoficialiai, rašydamas pirmuoju asmeniu, o kartais vartodamas buitinę kalbą, nes mano galva taip skaitytojams bus lengviau suformuluoti savo nuomonę apie šį M. Prūsto romaną. 

Jeigu gerai pamenu, pirmą kartą M. Prūsto pavardę išgirdau 12-oje klasėje, tiesa, visai ne mokykloje. Laisvalaikiu dažnai ieškodovau naujų rašytojų, knygų, apie kurias pasidomėdavau ir svarstydavau ar verta skaityti, nes ne maža dalis programinių autorių man pasirodydavo neįdomūs. Ir štai vieną dieną pradėjau nagrinėti M. Prūsto biografiją, vėliau perskaičiau, jog jis geriausiai žinomas dėl savo romanų ciklo „Prarasto laiko beieškant“.

Namuose mes turime didelę knygų lentyną, kurioje bemaž visada rasdavau savo ieškomo kūrino, tačiau M.Prūsto pavardė čia neegzistavo. Iškart puoliau prie mamos aiškintis, kaip čia taip yra, jog mūsų namuose nėra knygos, kuri anot literatūros kritikų yra šedevras. Tiesa, mano pastangos buvo bergždžios. Mama patikino, kad šio romano tikrai neturime, tačiau pridūrė, jog jį perskaityti yra būtina.

Taigi vieną darbo dieną nuejau į biblioteką, kurioje galima rasti knygas, kurios yra seno leidimo, dėl to jų kaina yra pigesnė. Daug vargti nereikėjo. Vos ištariau M. Prūsto pavardę, pardavėjas, su pilna keistų spelionių šypsena, kuri tarsi norėjo pasakyti : „Geras pasirinkimas!“, į rankas man padavė M. Prūsto „Svano pusėje“. Prisimenu tada pagalvojau, kad tai yra pirmoji knyga, kurią perku iš savo lėšų ir svarščiau, ar po daug metų sugrįžęs mintimis galėsiu patvirtinti, jog tai iš tiesų buvo geras pasirinkimas.

Ir štai praėjus maždaug metams aš rašau recenziją apie šią knyga, kuri, kaip jau numanot, sulauks tik geriausių mano žodžių.

Komentaruose, straipsniuose yra tekę perskaityti daug pranešimų, kuriuose žmonės išreiškia antipatija M. Prūstui dėl to, kad jo romanai yra nuobodūs, bet man atrodo, kad taip norima paslėpti išgąstį, kurį sukelia faktas, jog „Prarasto laiko beieškant“ sudaro apie 3000 tūkst. puslapių. Todėl žmonės nurašo jau pirmąja dalį „Svano pusėjė”.

Dalinai sutinku, kad šį romaną skaityti sunku, nes tam yra visai logiški paaiškinimai. Pirma, knygoje yra nemažai filosofinių apmąstymų, itin tikslių pastebėjimų, kurie vis tik reikalauja skaitytojo pastangų. Susiduręs su tokiais atvejais aš tą patį sakinį perskaitydavau kelis kartus ir netrukus viskas paaiškėdavo. Noriu pabrėžti, kad M. Prūsto filosofija yra geniali, suteikianti kitokį požiūrį į kasdieninius dalykus, todėl knyga pralplėčia skaitytojo akiratį. Antra, rašytojas po šio romanų ciklo pagarsėjo, kaip neįtikėtinai ilgų sakinių specialistas. Iš tiesų, per visą romaną aptikau penketą sakinių, kurie nusidriekia per pusė puslapio. Tačiau vėlgi, gerai įsiskaičius tai tampa vieni niekai.

Sąrašas teigiamų dalykų, kuriuos man suteikė šis romanas, būtų gerokai ilgesnis negu pusė puslapio. Visų pirma, M. Proustą, kaip kontekstinį autorių galima naudoti kone visose temose, nes jau pirmąjame romane apsvarstomos tokios amžinos aktualijos, kaip meilė, laikas, šeima, atmintis. Taip pat rašytojas įterpia daug žaismingų palyginimų, pvz. žmones lygina su vaizdais iš garsiausių pasaulio paveikslų, tam tikrus įvykius su muzikos kūriniais, todėl sužinojau daug naujų dailininkų, kompozitorių, kurie suteikė naujų žinių meno srityje. Protagonistas, kuris yra aukštuomenės šeimos atstovas, išsamiai papasakoja apie savo aplinka, manieras, dėl to tampa žymiai lengviau įsivaizduoti 20a. Prancūzija, suprasti ir įvertinti aukštuomenės papročius. Nemaža dalis knygos yra apie meilę, į kurią po šios knygos žiūriu naujomis akimis. Knygoje daug veiksmo, nes pagrindinis veikėjas dažnai šokinėja laiku, pasakoja apie kitų veikėjų gyvenimo įvykius, todėl skaityti tikrai nepabosta. Būtent „Svano pusėje“ aptiksit sceną, kuri dabar yra žinoma, kaip „Prūstiška akimirka“, t.y. momentas, kai žmogus paragaudamas kažką, ką yra ragavęs jaunystėje, netikėtai grįžta į mažų dienų prisiminimus.

Dar kartą skatinu visus abejojančiuosius perskaityti šį romaną, tikrai nepasigailėsite.

Labai nesinori rašyti per daug, jog neatskleisčiau visų įvykių, todėl nutariu baigti savo pastebėjimus.

Man atrodo, jog vis tik iki šios knygos reikia šiek tiek pribresti. Rekomenduočiau ją skaityti nuo 17 metų, nes filosofiniai apmąstymai, intelektualūs sakiniai, gali sukelti problemų jaunesniems skaitytojams.

Tikiuosi mano išsakytos mintys kažkam padės apsipręsti.

Šiuo metu baiginėju antrą dalį - „Žydinčių merginų pavėsyje“, todėl būtų malonu žinoti ar norėtumet, kad parašyčiau dar vieną recenziją. Pažadu grįžti su citatomis ir dar išsamesniais pastebėjimais.

Visiems geros dienos.

2016-10-16
 
Kita informacija
Tema: Romanai
Leidykla: Vaga
Leidimo vieta: Vilnius
Leidimo metai: 2004
Vertėjas (-a): Aldona Merkytė
Puslapių: 460
Kodas: ISBN 5-415-01760-7
Daugiau informacijos »
 
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 0
 
Blogas komentaras Rodyti?
2016-10-16 16:57
Fabula Saulė
Galbūt norėjosi šiek tiek daugiau knygos analizės, bet rašykite ir apie kitą dalį ;) ir taip, norim citatų.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Knygų recenzijos

Knygos - internetinis knygynas

Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą