Pragaro virtuvės vaikėzai, arba miegaliai

Įvykiai mus nukelia į Ameriką, kur viename iš Manhatano gatvelių neišskiriamas draugų ketvertas gyvena pagal savo Pragaro virtuvėje saugomus receptus. Laisvė, veržlumas, patirti nuotykiai pindavosi į vieną, vaikinus jungiančią ištikimą draugystę. Kiekvienas atsitikimas rajone nebūdavo nepastebėtas: ar įvykis klostytųsi bažnyčioje, ar kieno nors meilužės namuose, ar įstatymų nepripažįstančio didžiojo Beno, kurio žodį aplinkiniai laikydavo įstatymu, kvartale – viskas buvo fiksuojama vaikinų atmintyje. Nors vaikinų vaizduotę pakaitindavo ir knygos, kurias skaitydavo, filmai, kuriuos žiūrėdavo, tačiau pats nykiausias ar žiauriausias ankedotas įstrigdavo jų galvose. Jiems augant, viską aplink supantis smurtas tik tirštėdavo. Visame smurte daugelis norėjo geresnio gyvenimo, kaip jį pasiekti – vienas iš didžiausių galvosūkių. 1967 vasarą, kai šalyje siautė rasiniai maištai, vaikinų gyvenimą sujaukia paprastas dešrainių vežimėlis. Nevykusi vagystė, o dar labiau nevykęs atsitiktinis užpuolimas, kuriuo apkaltina juos policija, apverčia aukštyn kojomis jų gyvenimus. Jie jau ne laisvi savo kvartalo gyventojai, bet berniukų kolonijos "svečiai", kurie, kaip ir daugelis kitų įstatymo pažeidėjų, sutinkami be vaišių. Nauji vietiniai papročiai, prižiūrėtojų tvarka – viskas kitaip, nei buvo numylėtame kvartale. Tačiau niekas netrunka amžinai ir kažkada teks grįžti į Pragaro virtuvę, o čia laukia pasikeitimai. Taip pat ir vaikinų gyvenime...