Piktybės gėlės

Kad ir vėluodamos, viena po kitos pasirodo pasaulinės literatūros knygos. Pagaliau turime „Ulisą“, dabar su Sigito Gedos ir Genovaitės Dručkutės, dariusios filologinius vertimus, pagalba turime ir visas „Piktybės gėles“. Vienas variantas jau buvo: prastai išverstas ir sudarkytas; vertė, jei neklystu, V. Baltuškevičius.

Tuo metu tai buvo skandalinga ir svaigi poezija. Skandalingumo jau seniai nebeliko, tačiau išliko poetinis svaigulys ir energija. Klasikinės formos eilėraščiai pripildyti bjaurasties ir grožio, blogio estetikos ir garsiojo splino.

Poetas tyrinėja aplinkinį pasaulį tokį, koks jis yra, nors kalba dažnai taip susimbolinama, kad prasmių klodai tampa neaprėpiami.

Bodleras melancholiškai stebi gyvenimo piktžaizdes ir kartu svajoja apie Grožio idealą.

P.S. Knyga puikiai išleista, ją tiesiog malonu laikyti rankose.