Pereira liudija

„Pereira liudija“ – 1993m. parašytas ir 2004 m. Lietuvoje išleistas italų rašytojo Antonio Tabucchi romanas apie 1938m. Portugaliją. Tiksliau, apie gyvenimo sąlygas tuometinėje Portugalijoje, valdomoje autoritarinio nacionalistinių pažiūrų vadovo Salazaro.

Pirmutinis įspūdis – tipiškas šiuolaikinis fastfood‘inis romanas su „meniškai maištinga“ idėja apie kultūrinio skyriaus redaktorių, kuris gyvena ramų gyvenimą nesikišdamas ne į savo reikalus, bet vėliau apsigalvoja ir įsitraukia į „kovą už teisybę“. Tačiau tai – tik pirmas įspūdis, iš tikrųjų „Pereira liudija“ – tai kūrinys apie pokyčių žmogaus gyvenime pradžią.

Ko gero, įdomiausia tai, jog  į kovą su aplink plytinčia baime pagrindinis romano herojus Pereira stoja paakintas ne kokių nors apmąstymų apie gyvenimo prasmę (kita vertus, kokio velnio tokiais dalykais kvaršint pusamžę galvą, tegu tuo rūpinas jaunuoliai), o įtakotas subtilių psichologinių procesų. Ko gero, ta vos vos juntama „psichologija“ kūrinyje ir yra svarbiausia bei įdomiausia.

Dar vienas pliusas – jokios tiesioginės kalbos, tiesiog liudijimas apie tai, kas jau praėjo. Toks „pliusas“ turėtų atbaidyti standartinio „fastfood‘o gerbėjus. Šiaip pati fabula nėra išmėtyta, o tiesiog sukoncentruota į pasakojamus įvykius per daug nenutolstant į lankas.

Kokie minusai? Tiksliai būtų sunku „diagnozuoti“. Gal tie nutylėjimai („tai nesusiję su pasakojama istorija“), tačiau, kaip minėta, jie padeda labiau sukoncentruoti pasakojimą.
Kokie pamąstymai? Kartais svarbūs dalykai vyksta taip nejuntamai...

Tiesa, vos nepamiršau, knygos pabaiga primena vieną iš A. Camus (A. Kamiu) teiginį, jog kovoti su absurdu galima tik išsakant visą teisybę. Taip kad tai yra ir kūrinys apie visos tiesos kalbėjimą tuo metu, kai su ja bandoma brutaliai susidoroti.