Paruzija

Tai jau septynioliktoji autoriaus knyga. Šįkart romanas. Apie ką, sunku pasakyti, tiek jame visko sudėta. Ir šiuolaikinių Lietuvos muziejininkų gyvenimo detalės, ir egiptologija bei Egipto dievai, ir mistinės brolijos, ir dabartinio valdančiojo sluoksnio parodija, demonologija, ir dar balažin kas. Viskas susiūta ir marga kaip skiautinis apklotas.

Kai kurie epizodai primena scenas iš Holivudo siaubo ir apokaliptinių filmų, romanas, be to, baigiamas apokaliptinėmis scenomis. Tekstą malonu skaityti, jis kupinas fantazijos, absurdo, humoro, neįtikėtinų situacijų. Stilius svyruoja nuo postmodernistinio iki realistinio.

Tiesa, romanu aš šios knygos nepavadinčiau, per daug čia visko sukrauta. Ji greičiau panaši į viduramžių bestiariumus ar enciklopedijas, kuriose surašoma viskas, ką autorius manosi žinąs apie jį supantį pasaulį.

P.S. Paruzija – senųjų krikščionių graikiškas terminas – naujas Kristaus atėjimas ir mirusiųjų prisikėlimas.