O rytoj vėl reikės gyventi

"Aš negaliu pasirinkti savo jausmų. Bet galiu pasirinkti, ką su jais daryti praktiškai"

Taikliai pasakyta. Knyga apie tikrovę. Įdomu skaitant surasti su savo gyvenimu susijusius faktus. Netiesiogiai. Įvairūs renginiai ir įvykiai. Čia iš vienos pusės, kurią mato dalis skaitytojų. Iš kitos pusės - žmonės, betarpiškai susiję su autore. Ar daug yra žmonių, kurie norėtų paviešinti nemažą dalį savo intymaus gyvenimo? Kada paskutinį kartą mylėjaisi ir tau nepavyko (o visi apie tai sužinojo)? Kada rašei merginai žinutę, kurią skaitė Lietuva?

"Kažkada skaičiau: pavojinga pasakoti žmonėms apie save - dar ims ir užsimanys įsidėti tave į kišenę ar pasistatyti į bufetą svetainėje."

O ėmė ir papasakojo. Negana to, kad pati panoro atsiverti, į tai įvėlė ir kitus žmones. Negalima knygos vadinti viena istorija. Ten jų daug. Tačiau visos (ar bent didelė dalis) jų tikros. Tikri vardai, tikri įvykiai. Ir kaip po to jaustis? Nusiperki savo pažįstamos, buvusios merginos ar meilužės, gal net draugės knygą, o ten... nuogas tu. Baisu? Pirmas lietuvio įstatymas: nebendraukite artimai su Barauskaite!

O juokingiausia darosi, kai perskaitai tokias eilutes:
"Kokią teisę turi koks nors sušiktas laikraštis komentuoti, pavyzdžiui, premjero maudymosi kelnaičių fasoną ar tyčiotis iš premjero damos celiulito".

Sutinku, reikia turėti drąsos, norint išleisti tokią knygą. Tačiau ar būtina aprašinėti tikras vietas ir tikrus vardus? Juk galima buvo istoriją perkelti kitur, pakeisti vardus... Šie žmonės būtų save atpažinę, bet... gal nebūtų kiti to žinoję?

Taip, knyga nebloga. Tačiau žinant jos faktų tikroviškumą, sunku skaityti deramai. Knygoje apstu įdomių minčių ir istorijų. Gal kiek per daug alkoholio ir sekso. Bet kaip sako autorė: "O seksas... seksas yra galinga jėga. Kai esi gyvas ir sotus - tai esminis instinktas. Bet koks santykis tarp vyro ir moters yra seksas. Meilė?.. Abejoju. Yra gamta plius šiek tiek literatūros. Mylėti galima vaiką, katę, tėvynę ar pagaliau profesiją. Mylėti visada saugu ir nepavojinga." Sutikime, teisybės tame yra. Vieni jos įžvelgs daugiau, kiti mažiau. Galbūt atsiras ir tokių, kurie šimtu procentų sutiks. Kiekvienam savo. Norėtųsi tikėti, kad tos "literatūros" dar yra, kad jos daugės. Vieni šioje knygoje įžvelgs tik purvą, kiti tik savo idealą. Tačiau perskaitę visi bus priversti sutikti, jog realybės per daug.