Nostradamo kapas

Spauda šią knygą lygina su garsiuoju „Da Vinčio kodu“, o aš skaičiau tokią pirmąją, todėl nelabai išeina kažką lyginti. Knygos siužetas sukasi apie Mišelio Nostradamo paieškas, kaip teigiama anotacijoje ant galinio knygos viršelio. Taip pat stengiamasi skaitytoją supažindinti su Nostradamo gyvenimu ir jo pranašysčių istorija, atkapstoma įvairių faktų apie jo religines pažiūras. Viskas pagardinama intriga, mistika, paslaptimi. Atrodo ,ko daugiau ir reikia? Vis tik yra ir prie ko prikibti.

Autoriai bando sukurti trilerį, kuris įtrauktų skaitytoją. Deja, nelabai pasiseka, nes vis išnyra gremėzdiški „enciklopediniai“ aprašymai, filosofiniai pamąstymai ir atitraukia dėmesį nuo siužeto. O ir pati siužeto linija taip suraizgyta, kad kartais reikėdavo atsisėsti ir gerai pamąstyti, kas ir kaip turi būti. O pabaigoje kurta intriga tiesiog ėmė ir subliūško.

Labai užkliuvo daugelio sakinių gremėzdiškumas. Vis tik tos įmantrybės stilių padaro statišką, autoriai lyg atsiriboja nuo skaitytojo ir pasilieka pakilę savo aukštybėse. Nesakau, kad reikėtų visiškai nusileisti iki kaimiečio lygio, bet paprastume juk ir slypi genialumas.

Skaityti ir įsijausti trukdė bereikalingi aiškinimai, per didelis detalizavimas. Man nėra svarbu, kokius patiekalus valgė, nėra svarbu ir kokių firmų drabužius dėvėjo... Skirti keletą puslapių istorijos pamokėlėms apie Nostradamą irgi nevertėjo. Taip, sutinku, kad kai kurie dalykai praplėtė mano akiratį, nes religija iki šiol mažokai domėjausi. Bet yra ir geresnių formų perteikti žinias nei statinis aprašymas.

Pasigedau veikėjų išbaigtumo. Tai buvo ne asmenybės, labiau vardai... Pagrindinė veikėja žurnalistė, paslaptingieji broliai ir visi kiti tapo lyg įrankiai papasakoti, nesijautė nė vieno pozicijos, minčių ar nuomonės... Taip ir nesupratau, kodėl ji nuolankiai leidosi vedžiojama paieškų labirintais, kodėl nesukilo prieš suplanuotą įvykių seką. Trūko ir natūralumo, natūralios žmonių reakcijos į tam tikrus gyvenimiškus įvykius, kad ir tėvo prisipažinimą sūnui, kad jis yra jo vaikas.

Užteks peikti. Vis tik autoriai pasistengė, surado nemažai įdomių faktų apie Nostradamą, jo pranašystes. Gal ir ne visai pavyko viską įgyvendinti, bet vis tik perskaičius šiek tiek papildžiau savo žinių bagažą, nes tikrai nedaug žinojau. Vis tik pasigedau nuoširdumo, kurio buvo daugiau ankstesniuose Viliaus Normano romanuose.