Mūsų nerimo žiema

Johnas Steinbeckas (1902 – 1968) – vienas reikšmingiausiųjų XX a. pirmosios pusės amerikiečių rašytojų, 1962 metais apdovanotas Nobelio premija.

Steinbecko kūryba, kaip ir daugelio jo amžininkų, giliai nagrinėja žmogaus prigimtį, bet pernelyg nenuklysta į filosofinius apmąstymus, o tiria eilinių, mažų žmogelių jausenas ir elgesį tikroviškomis ir dažnai sudėtingomis aplinkybėmis – skurde, karo ir Didžiosios depresijos varguose, netektyse, netikrume dėl ateities ir moralinėse dilemose.

„Mūsų nerimo žiema“ (1961) – paskutinis didelis Steinbecko romanas. Jame svarbiausia – sąžinės problema. Pagrindinis veikėjas – Itenas Alenas Houlis, smagus, mielas ir paprastas žmogus. Jo šeima praeityje buvo turtinga ir įtakinga, bet per Didžiąją depresiją prarado savo turtus, ir Itenas pagal likimo ironijos dėsnius dirba pardavėju krautuvėlėje, kadaise valdytoje Houlių, o dabar perimtoje italo imigranto. Pats Itenas – geraširdis ir per daug gyvenimu nesiskundžia, net jei retsykiais ir pasišaipo iš ironiškos savo padėties, bet prasideda spaudimas iš aukščiau. Žmona ir vaikai jaučiasi nevisaverčiai miestelio bendruomenėje, vietinis bankininkas ragina imtis finansinių machinacijų ir susigrąžinti prarastus turtus, o dar žavi kaimynė... Itenas neatsispiria ir po truputį, po mažą, menką, smulkų žingsnelį nusileidžia, virsta nesąžiningu, nors dievagojasi viską darąs tik dėl savo šeimos. Bet ar tikrai toks „pasiaukojimas“ – geriausia, ką jis gali suteikti savo vaikams?..