Mirksnio švytėjimas

Knygą sudaro keturi eilėraščių ciklai: „Į baltą erdvę...“, „Vaikštau tik kartą žeme...“, „Vilties ženklai“ ir „Užmirštas dienoraštis“.

Kiekvienas ciklas išleistas ir atskiromis knygomis. Eilėraščiams būdingas filosofinis susimąstymas, kartais įsiklausymas į neišsakytas vidines viltis.

Poetės Pranciškos Reginos Liubertaitės poezija - nuoširdi, visada tobulai parinkti leitmotyvai, skaitytoją jaukiai nuteikiančios frazės. Jai, kaip daugelio knygų autorei, būdinga labai savita simbolika: žemės ir vandens šviesios gelmės, minties toliai, vaikystės vizijos, amžinybė susipynus su meilės ir ištikimybės sąvoka bei Dievo paieškos.

Gamtos vaizdais atskleidžiamas mylimo žmogaus ilgesys. Poetei nesvetimas ir romantizmas, antai eilėraščiai iš ciklo „Vilties ženklai“, „Penkios ilgesio dainos“, „Mano sieloj tavo sielos gijos...“, arba iš to paties ciklo eilėraštis „Ežero lelijos“, „...baltos lyg rankos lelijos  ežero kaklą apsivijo...“ ir daugelis kitų.

Eilių posmai nevaržomi, kartais labai griežto ritmo, bet tvarkingai eiliuoti, sudėlioti tam tikra eile, todėl patrauklūs skaityti, lengva juos prisiminti. Ne veltui šios autorės eilės yra virtusios dainomis.

Kitos knygoje esančios eilės pasižymi epine ramybe. Jos pulsuoja posmų lyriškumu ir vientisumu. Eilėse nėra nė lašo šiuolaikiško pilkumo.