Knygos
Romanai (1925)
Poezija (616)
Pjesės (34)
Vaikams (140)
Kitos (900)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 256 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





Mėtų arbata

Mėtų arbata Šiuo metu, kai rašau recenziją, „Mėtų arbatos“ autorė Rasa Grambaitė, ko gero, jau intensyviai galvoja apie būsimus abitūros egzaminus. Ji – būsima Varėnos „Ryto“ vidurinės mokyklos abiturientė. Savo romaną „Mėtų arbata“ Rasa parašė ir išleido besimokydama 11-oje klasėje. Tiesa, dėl žanro ir pati autorė nėra tikra, ji teigia, jog „greičiausiai tiktų apysakos žanras. O gal?... Neseniai girdėjau, kad į klausimą „Kokio žanro kūrinys? Buvo atsakyta irgi klausimu „O koks yra GYVENIMO žanras?...“.

Tai – pirmasis jaunos autorės kūrinys, pateikiamas platesniam skaitytojų ratui. Iki tol jos eilėraščiai buvo publikuojami Varėnos rajono spaudoje, o novelė „Lota“ – žurnale „Didysis šuo“. Gal ir neverta minėti, jog ji yra daugelio rašinių konkursų nugalėtoja...

„Mėtų arbata“ – tai jaunos merginos, šiuolaikinės paauglės vidinių išgyvenimų tipiškame šiuolaikiniame pasaulyje natūralus ir gyvas perteikimas. Pagrindinė romano herojė – 15–metė Mėta – lieka visai vasarai viena, mat dėl objektyvių priežasčių jos tėvai, išvykę į užsienį, nebegali grįžti po savaitės, kaip planavo. Dingsta jų pasai, jie priversti laukti ir dirbti.

Tiesa, manau, kad tas tėvų nebuvimo namie faktas yra be galo tinkamai parinktas pačios autorės, mat galima sutelkti dėmesį vien į Mėtą, skęstančią savo apmąstymų pasaulyje, neaptarinėjant tėvų, jų replikų, komentarų, pagaliau, taip tik paryškinami paauglių kasdienybės ypatumai, mat Mėta gali elgtis ir jaustis nevaržoma. Būtų išties keista skaityti romaną, kuriame tėvai 15-metei leistų daryti viską, ko ši užsigeidžia...

Per trumpą laiko tarpą – nepilnus trejetą mėnesių mergina išgyvena daug: pirmąją meilę, JO žūtį, antrąją meilę, skaudžiai reaguoja į žinią, jog jos krikšto mama serga vėžiu, paradoksą – šios tetos pasveikimą ir galiausiai – bent man taip leido suprasti kūrinio pabaiga – trečiąją meilę, o gal tiesiog pirmosios jausmus, perkeltus Tado, pirmosios meilės, broliui dvyniui Tomui, apie kurį žuvusysis taip niekada ir nežinojo...

Sunku pasakyti, kas yra svarbiau – veiksmas ar Mėtos pasaulėjauta: abu dalykai kūrinyje užima vienodai svarbią vietą, per daug svarbią, kad būtų galima kažkurią išskirti. Subtiliai perteikti jutimai - tokie iki kraujo pažįstami, tokie nekalti ir vaikiški – negalėjo praslysti pro šoną, nepalietę manęs. Ne toks ir didelis amžiaus skirtumas tarp autorės, pagrindinės veikėjos (jai greit sukanka ir 16) bei skaitytojo – manęs pačios. Netolimi išgyvenimai, pačios patirtis, be galo panaši pasaulėjauta... Ir dabar dar kartais jaučiuosi taip panašiai!

Tiesiog nesugebėjau likti pasakojimo nuošaly – per daug tikra ir išgyventa man tai pasirodė. Tiesiog pataikiau – galbūt kitas skaitytojas, paauglystę praleidęs ramiai ir tyliai, nebūtų taip stipriai paveiktas, bet aš prieš keletą metų, taip pasirodė skaitant romaniūkštį, ėjau koja kojon su Mėta. Ir negalėjau neskaityti.

Kodėl apskritai man „užkliuvo” ši knyga? Perskaičius nugarėlėje esančią informaciją, nusprendžiau, jog būtų įdomu pažiūrėti, kaip rašo 17-metė. Susidomėjau, koks yra jos rašymo lygis, nors iki tol apie jaunąją autorę nieko per daug nebuvau girdėjusi, tik kartą apie ją prabėgom skaičiau viename iš populiarių žurnalų.

Ir čia pat atsakysiu: įvykiai bei išgyvenimai pateikti tikrai gerai. Geriau, negu tikėjausi – o tikėjausi paprastos meilės istorijos su laiminga pabaiga. Taip, čia buvo meilės istorija, buvo ir ne meilės – pasirodo, į tuos 142 puslapius galima sutalpinti daug daugiau, nei gali įsivaizduoti.

Viena iš rašytojų, Renata Šerelytė, apie “Mėtų arbatą” yra pasakiusi, jog knygą skaitys tie, kuriems nesvetimas jaunystės maksimalizmas, patetika ir jausmingumas bei tikėjimas stebuklais. Dėl stebuklų nesu tikra, ar jų buvo – nieko nerealaus, neįprasto, nesuvokiamo skaitydama kūrinį nepastebėjau. Vienareikšmiškai galima teigti, jog natūralumas yra didžiausias šio kūrinio pranašumas.

Ačiū autorei, kad privertė mane iš naujo išgyventi pirmosios meilės skonį, leido kūnu dar kartelį pabėgioti šiurpuliukams… Iš esmės, atrodo, nieko reikšmingo, bet… aš įsimylėjau Meilę.

Tikėkimės, kad Lietuvoje besiformuojanti “tyneidžerių” kultūros banga įneš nemaža naujovių į mūsų šalies literatūrą.

O kodėl knyga pavadinta „Mėtų arbata” – suprasite perskaitę. Ir visiškai ne dėl to, kad pagrindinės romano veikėjos vardas yra Mėta. Anaiptol.
2005-08-24
 
Kita informacija
Recenzento
vertinimas:
Tema: Romanai
Leidykla: Sirokas
Leidimo vieta: Vilnius
Leidimo metai: 142
Puslapių: 2005
Kodas: ISBN 9955-644-05-2
Daugiau informacijos »
Kitos knygos recenzijos
 
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 15 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2008-03-09 22:08
man buvo 14 kai skaiciau sita knyga tai tada prisimenu labai patiko, taip i ja isijauciau, verkiau skaitydama, nu tada labai man ispudinga pasirode, gal del tu isgyvenimu artimu, kai "netenki savo meiles"... dabar reiktu dar karta perskaityt ir manau nuomone butu kitokia, nes kai prisimenu tai gal ir banaloka istorija atrodo...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2006-01-10 13:54
puge
saunuole:))) skaiciau ta knyga....wienoj wieoj net apsiwerkiau....
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-10-08 19:32
Tylusis monstras
Sudomino...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-08-28 23:39
rubyrose
Tiesą sakant, soc. tarnybų neįsikišimo nelaikau stebuklu..:)

O šališkumas - šališkumu. Be abejo, jo čia nemaža:) kitaip apie šią knygą neišeina.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-08-28 22:03
kadugėlis
Na, bent jau aišku, kad knygos tikrai neskaitysiu. Neradai stebuklų? O gi tėvų išvykimas (ir soc. tarnybų neįsikišimas), pasveikimas nuo vėžio, iš kažkur atsiradęs brolis dvynys ir panašūs dalykėliai ir yra stebuklai. Tik paauglė gali apie tai rašyti. Ir tai visai nebūtinai minusas. Bet tiek to, čia tik spėlionės apie knygą remiantis šita recenzija.
Pati recenzija visai nebloga. Man tik šiek tiek daugoka šališkumo.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-08-27 13:45
rubyrose
Romanas "tyndeidžeriams". Gal tai vertėjo pridurti..:)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-08-27 13:40
Si bilė Sibire
NE patetikai, jausmingumui, natūralumui. Išaugau. Kaip besiformuojančiai "tyneidžerių" bangai - gerai.

Recenzija gerai pateikta ir nenuobodi.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-08-27 13:32
saulAž
gražiai pateikta recenzija..dabar netgi smalsu perskaityti šią knygą :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-08-24 20:52
silmariena
recenzija vidutiniska, o knyga, chmm..
jei netyciom nepaklius i mano leteneles tai ir neskaitysiu
biski skeptiskai nusiteikus...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-08-24 20:25
Gaspadorylazz
gabus jaunimas
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-08-24 19:20
Narcissa
Labai įdomi recenzija. Ir aš manau, kad kaip tik gerai, kai jauni žmonės rašo ir stengiasi. ( nors man 14 -ka, tai gal mano nuomone subjektyvi :) )
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-08-24 17:52
rubyrose
Na, man atrodo, kad kaip 17-metė visai neblogai parašė, ir tik dėl to, kad greičiausiai rašė SAVO išgyventą pagražintą istoriją:) anyway:)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-08-24 17:48
2_in_1
recenzija tikrainebloga, na o knygele tai tokis "skystoka"... ka gali parasyt 17mete lepunele...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-08-24 14:22
Jolita Briliantou
na is tikruju 17 metu zmogus dar per jaunas parasyti gera knyga, galva dar kaip pasakyt nesusituopejus, bet visgi norisi pasakityt, gal ir man tevaj isleistu.. ;D
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-08-24 11:55
rubyrose
Na, taip, išleista knyga tėvų lėšomis - gali būti, nesiginčiju, galbūt trūksta kritiškesnio požiūrio? Na galbūt, tarkim, čia jau kaip kam.

Bet aš vertinu tai, kaip kūrinys pateiktas - kiek sugeba paliesti skaitytoją. Ir norėčiau pasikartoti, jog, ko gero, ši istorija nepaliestų taip stipriai tų, kurie nėra išgyvenę nieko panašaus.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-08-24 11:17
Aukščiausias taškas 2
ash irgi skaichiau apie ja panelej. ish esmes, taj pagalwojau, gal ir nieko. wa mergina sugebejo parashyti tokia gan stora knyga ir tram pam pam. bet ten patejktos ishtraukos man sukele juoka. wa, galiu chia pacituot bishki:)
"- Labas, - Tautvydas nebandė išspausti šypsenos. Jis buvo ramus ir rimtas.
- Sveikas! - garsiai ir aiškiai ištarė Mėta.
- Eikim pasivaikščioti čia netoli?
- Kaip nori, - šalti žodžiai ją smaugė, ji nesugebėjo nieko pridurti.
- Vakar nelaukiau tavęs... - nedrąsiai pradėjo vaikinas.
- Mačiau, kad nelaukei. Tiksliau NELAUKĖTE... Bet koks skirtumas, laukėt ar nelaukėt...
- Mėtut...
- Mėta! - žaibiškai Tautvį pertraukė ši.
- Na, tu ne viską taip supratai...
- Ką supratau ne taip? Ką aš turėjau suprasti. Ką po galais iš viso buvo galima suprasti?! - mergina kalbėjo pakeltu tonu, ir tai puikiai įrodė jos susijaudinimą ir nerimą.
- Jos...
- Taip - JOS! Panelės - pupytės, klasės gražuolės, numylėtinės... Fainos, ar ne? - ironija veržėsi iš aštrių Mėtos žodžių.
- Man jos nepatinka!
- Ką tu sakai?!
- Ką girdi! - Tautvis suriko ir sustojęs pažvelgė į merginą.
"
dar yra ishtrauka su uzhpakaliu a la Brigita Jones.
nu manes tai nesuzhawejo.... nzhn....
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-08-24 10:48
Prozerpina
Kažkodėl skeptiškai žiūriu į septyniolikmečių knygas, juolabiau tėvų lėšom išleistas. :} Siužetas, kaip supratau iš recenzijos, banalus ir nuvalkiotas, o recenzijai, mano manymu, trūksta kritiškesnio požiūrio.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-08-24 09:19
Anglis Raudonsnapė
Recenzija tai gera.Bet apie pačios knygos kokybę dar galėtume padiskutuoti...Šio mėnesio "Panelei" nemažas straipsniukas apie Rasą ir jos "muilą"(kaip įvardino ji pati bei jos tėvas,kurio lėšomis ši knyga ir pasirodė).Nemanau,kad tai didelis šedevras,tuo labiau,jei ir pati autorė teigia,jog tai nieko rimto.A la meksikietiškai lietuviškai saldi istorija ir tiek...tysant pliaže ir žiaumojant spragėsius gal ir susiskaitytų:)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-08-24 08:56
Rocco ir jo broliai
labai gera recenzija, perskaičiau susidomėjusi
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Knygų recenzijos

Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą