Laturo katalogas

Pastaraisiais metais ne vienas Europos rašytojas bando iš kapo prikelti liūdno atminimo markizą de Sadą. Daugybė romanų ir apysakų klaidžioja po Europos knygynus.

Šis romanas taip pat ne išimtis. Norvegų rašytojo bestseleryje, primygtinai lyginamame su P. Suskindo romanu „Kvepalai“, kalbama apie XVIII a. bėdžių Laturą, gimusį be skausmo pojūčio. Mintis apie skausmo pojūtį jam neduoda ramybės, po motinos mirties jis iškeliauja į Paryžių, kur tampa de Sado liokajumi. Savo gyvenimą paskiria kerštui ir anatomijos studijoms, tikėdamasis rasti smegenyse skausmo centrą.

Tipiškas „nervų kutentojas“. Romane yra visko: kraujo, lavonų, iškrypimų, detektyvinės intrigos, erotikos, nosį riečiančios to amžiaus autentikos. Nuobodoka jau, nes skaityta šimtus kartų. Na, praleisti kokiam vakarui tarp sadistinių aprašymų gal ir tiktų.

P.S. P. Suskindas vis tiek geresnis. Nelyginkite.