Knygos
Romanai (1924)
Poezija (622)
Pjesės (34)
Vaikams (140)
Kitos (908)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 22 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





Lakštingalų naktis

Lakštingalų naktis Vieno iškiliausių lietuvių prozininkų kūrinių rinktinė išleista jo 80-osioms gimimo metinėms. Vlado Dautarto, kaip ir Romualdo Granausko, ir daugelio kitų vyresnės kartos rašytojų, pagrindinė kūrybos tema – žmogaus ryšys su gamta ir gimtąja žeme, senovės tradicijų saugojimas ir žmonių, ypač kaimo gyventojų, likimo vingiai.

Tik, lyginant su R.Granausko kūriniais, V.Dautarto miniatiūros, apsakymai ir romanai labiau lyriški ir romantiški nei tragiški. Egzistenciją autorius pirmiausia sieja su gamtos dėsniais, poetiškai aprašo gimtuosiuos kraštus ir net pasakodamas apie prieštaringus Lietuvos istorijos įvykius sugeba išlikti ramus ir nešališkas. Pirmiausia jis yra stebėtojas, net mąstytojas ir smerkti veikėjų neskuba. Jam svarbiau atskleisti bendrą situaciją, veiksmo foną, galiausiai – gamtos ciklų dėsningumą, nes žmogus jam yra gamtos vaikas.

Į rinkinį įeinančios miniatiūros labiau primena eilėraščius. Neretai jos baigiasi daugtaškiu: skaitytojas raginamas susimąstyti, pažvelgti iš arčiau į trapų gamtos pasaulį. Tačiau apsakymai rodo, kad ir žmonės, ir gamta dažnai yra abejingi ar žiaurūs. Įsidėmėtini personažai, rodos, nelabai reikšmingi, tačiau giliai įsirėžę į atmintį vaikystės nutikimai, paprastas ir kartu nelengvas kaimo gyvenimas kupini šiltų jausmų, poetizuojamų vaizdų, žmogaus vidinio pasaulio sąsajų su gamta jautimo.

Romanas „Senojo gluosnio pasaka“, atrodo, dabar skaitomas truputį ne taip, kaip 1980 metais, kai pirmą kartą buvo išspausdintas. Detalūs gamtos ir sielininkų kaimo buities, amatininkų kasdienybės, mažų stebuklų ir didelių vargų aprašymai piešia tolimus, miglotus vaizdus, kokius galime įžiūrėti senose nuotraukose.

Tai pamažu išnykstantis (gal jau išnykęs?) pasaulis, kuriame visi jaučiasi atsakingi vienas už kitą, lietuviai darniai sugyvena su žydais ir čigonais, ir visi vienodai baiminasi visokių didelių permainų. Savotiška dokumentika: tokių autorių, kaip V.Dautartas, lietuvių literatūroje lieka vis mažiau. Bet tikriausiai šis liūdnas faktas irgi liudija tam tikrus negailestingos gamtos ir laiko dėsnius.
Aleksandra Fomina
2007-06-14
 
Kita informacija
Tema: Smulkioji proza
Leidykla: Versus aureus
Leidimo vieta: Vilnius
Leidimo metai: 2007
Puslapių: 341
Daugiau informacijos »
 
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 1 Kas ir kaip?
 
Knygų recenzijos

Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą