Laiškanešys skambina du kartus

James M. Cain (1892–1977) – vienas žymiausių detektyvo žanro atstovų. Kartu su Raymondu Chandleriu, Dashielliu Hammettu Cainas laikomas „juodojo“ romano žanro pradininku.

Tai nepaprastai margos biografijos žmogus: augęs uolių katalikų šeimoje, išbandė klerko, mėsininko, dainininko, mokytojo, draudimo agento ir kitus amatus, kariavo Pirmajame pasauliniame kare, grįžęs ėmėsi reporterio darbo, o vėliau išvyko į Holivudą kurti scenarijus. Dirbdamas Holivude parašė ir pirmuosius detektyvinius romanus. Rašymas galiausiai tapo pagrindiniu Caino užsiėmimu, o visa ankstesnė patirtis – tekstų įtaigumo ir tikroviškumo šaltiniu.

Daugumos Caino romanų siužetinė struktūra panaši: vyras įsimyli moterį, kuri įtraukia jį į nusikaltimą, o vėliau išduoda. Tačiau šią iš pažiūros paprastą siužetinę liniją rašytojas kiekviename romane plėtoja vis kitaip. Detektyvų klasika tapusių Caino romanų jėga – ne tik siužeto vingiai, bet ir stilius – artimas šnekamajai kalbai, gyvi dialogai, pasakojimas pirmuoju asmeniu. Jis kūriniuose nevengė ir sekso, prievartos scenų, dėl to XX a. viduryje ne kartą buvo puolamas moralės sergėtojų.

Ne vienas šio rašytojo romanas pripažintas detektyvinio žanro šedevru ir buvo tapęs pasauliniu bestseleriu.

Dalis Caino romanų ekranizuota. Pagal juos sukurti filmai taip pat laikomi detektyvinio kino klasika.

Jaunas, vos dvidešimt ketverių metų bedarbis Frenkas Čambersas keliauja ieškodamas darbo. Užsukęs į pakelės užeigą, susipažįsta su jos savininku Niku Papadakiu, tas pasiūlo jam darbo. Nikas Papadakis užeigoje darbuojasi ne vienas – jam talkina jauna žavi žmona Kora. Susižavėjęs Kora, Frenkas lieka dirbti užeigoje ir tampa jos meilužiu. Neilgai trukus jie nutaria atsikratyti Niko...

Laiškanešys skambina du kartus, pasirodęs 1934 m., iškart sulaukė kritikos liaupsių. Romanas buvo naujoviškas ne tik stiliumi, bet ir siužetu: banali dviejų paprastų, niekuo neypatingų žmonių aistra baigiasi nusikaltimu, kurio motyvai – pinigai ir seksas.

Pasirinkęs neutralaus stebėtojo poziciją ir nereikšdamas jokių moralinių vertinimų, Jamesas M. Cainas stebi savo personažus ir tiksliai preparuoja jų poelgio priežastis.

Tai pirmasis ir, ko gero, stipriausias Caino romanas, susilaukęs ne tik kritikų pripažinimo, bet ir puritoniškų moralės sergėtojų cenzūros – dėl sekso ir prievartos scenų jis buvo net uždraustas.

Kelis kartus ekranizuotas. Filmus pagal jį statė tokie kino grandai kaip Luchino Visconti, Tay Garnettas, Bobas Rafelsonas.