Kraujotvynis

Melvinas Burgesas  gimė 1954-ųjų metų balandžio 25 dieną, Tvikenhame, Midlesekse. Nuo pat vaikystės buvo itin drovus, svajoklis. Dažnai kalbėdavosi su savim ir žaisdavo su įsivaizduojamais draugais. Mokytis jam nesisekė – buvo taip pasinėręs į savo svajones, kad negalėdavo veikti nieko kito. Bet paauglystėje suprato, kad pasaulis aplink jį gali būti lygiai toks pat įdomus kaip pasaulis jo galvoje. Gal todėl M. Burgeso knygos ir yra skirtos būtent paaugliams. Pasakojimai apie paauglius tai ir pramoga, ir įspėjimas jauniesiems skaitytojams. Visa tai gerai atsispindi žymiausiame rašytojo romane „Heroinas“, kuriame pasakojama narkotikų liūne paskendusių jaunuolių istorija. Jau 1997-aisiais metais šis skandalingasis kūrinys apie benamius narkomanus buvo apdovanotas Guardian Children‘s Fiction Award ir Carnegie medaliu.

Rašytojas yra vertinamas kaip vienas skandalingiausių ir kartu geriausių šių dienų vaikų bei paauglių rašytojų ne tik savo gimtojoje šalyje, bet ir visame pasaulyje, nors jo knygos ir sulaukia priešiškos kritikų bei suaugusiųjų reakcijos. Pagrindiniai M. Burgeso kūrinių komponentai – seksas, narkotikai ir kiti prieštaringai vertinami dalykai. Visos knygos atviros ir šokiruojančios, tačiau jų esmė glūdi ne nešvankiose frazėse. Tai itin realistiški kūriniai, atspindintys šių dienų jaunimo gyvenimą, pasaulėžiūrą, lūkesčius, viltis, baimes. Todėl skaitytojų ratas plečiasi nuo jaunuolių iki jų tėvų.

Naujasis rašytojo romanas „Kraujotvynis“ atskleidžia dar vieną, visiškai naują jo talento sritį ir sužavi nepaprastai turtinga vaizduote. Remdamasis islandų Violsungų saga, rašytojas pasakoja apie ateities Didžiąją Britaniją, sugrįžusią į žiaurius viduramžių laikus. Knygoje netrūksta nei kalbančių šunų (apie kuriuos randame užuominų ir jo romane „Ledi. Kalės gyvenimas“), nei keistų mašinų, nei įvairiausių dievų. Ir, žinoma, negalima pamiršti apie mokslininkų sukurtus pusiaužmogius, medžiojamus ir niekinamus, nors ir moraliai pranašesnius už žiaurius grynakraujus žmones.

Londonas yra atskirtas nuo pasaulio ir virtęs griuvėsiais. Miestą valdo dvi šimtmečius tarpusavyje kariaujančios gaujų vadų šeimos – Volsonai ir Konorai. Volsonų gaujos vadas – Valas, norėdamas nutraukti nesiliaujančius karus ir nesutarimus su Konorais, ištekina savo keturiolikmetę dukterį Signę už kitos gaujos vado, savo didžiausio priešo – Konoro. Taip jis stengiasi parodyti pasitikėjimą ir norą susitaikyti. Iki tol nekentusi jo ir beveik per prievartą ištekinta už Konoro Signė įsimyli savo vyrą. Londoniečiai džiūgauja ir tikisi taikos. Tačiau viskas apsiverčia aukštyn kojomis. Valui ir jo trims sūnums atvykus į Konoro žemes, norint aplankyti Signę ir aptarti reikalus su Konoru, šis juos pašalina iš savo kelio. Valas yra nužudomas, jo sūnūs sušeriami pusiaužmogiui Paršui, o Signę, savo vienintelę meilę, Konoras suluošina visam gyvenimui.

Šioje knygoje susipina viskas – fantastika, paaugliškos problemos ir siaubingas smurtas. Sulaukę knygos pabaigos, vis tiek nepatikėsite ja, o nuspėti jos tiesiog neįmanoma. Ši knyga yra žiauri ir negailestinga, ir kartu labai išsiskirianti iš kitų. Net ir nemėgstantiems fantastikos ji ilgam paliks įspūdį bei privers susimąstyti. Jei reikėtų ją įvardinti vienu žodžių, pasakyčiau, kad tai siaubinga knyga – siaubingai sukrečianti, siaubingai įtraukianti ir visiškai atimanti protą. Tikrai verta ją turėti savo knygų lentynoje.