
Ši novelė- tai dar vienas neblogas kūrinys su visais tipiškais vokiškais bruožais. Griežtas stilius, tvarkingas išdėstymas daro kūrinį gana sunkų. Jausmų dinamiškumas primena tik blaivaus proto apraiškas ir jokio žaismingumo. Tad, jei norėjai lengvo, jausmingo skaitalo, “Krabo žingsniu” - ne tau.
Kūrinyje yra nagrinėjamos gan skaudžios temos, ypač tiems, kurie gyveno didžiojo susipriešinimo laikais. Čia tėvai, vaikai, seneliai stovi skirtinguose barikadų pusėse. Politika bei skirtingos ideologijos užgožia šeimos vienybę. Šeimos nariai susvetimėja ir ištikus bėdai nelabai gali padėti vieni kitiems. Galima kaltinti daugelį atsitiktinumų dėl šių dalykų, kad ir motiną. Kodėl pasakotojo gimdytoja nenuskendo kartu su daugeliu po laivo “Vilhelmas Gustlofas” katastrofos? Deja, kad ir kaip norėtųsi, kad nebūtum gimęs, esi ir taškas. O dabar turi dar ir susidurti su sūnaus antisemitizmu ir praeities fanatizmu.