Kovos klubas

„Tobulinti save – tai masturbacija. Naikinti save gali būti išeitis.“ – tokie žodžiai pasitinka skaitytoją ant knygos nugarėlės.

Chuckas Palahniukas pasakoja gan paprastą ir niekuo neišsiskiriančią istoriją idomiu, skaitytoją įtraukiančiu stiliumi.

„Kovos klubas“ – taris grimzdimo į dugną pradžiamokslis. Taip pat – puikus vadovėlis pradedantiesiems teroristams ir šiaip psichams.

„Tereikia paimti 98 procentų dujinės azoto rūgšties koncentrato ir sumaišyti su triskart didesniu kiekiu sieros rūgšties. Tam reikalingas indas su ledais. Tada lašas po lašo lašinti gliceriną. Gausi nitrogliceriną“.

„Trys būdai pagaminti napalmą.. Pirmas: sumaišyti vienodą kiekį benzino ir šaldytų apelsinų sulčių. Antras: sumaišyti vienodą kiekį benzino ir dietinės kokakolos. Trečias: tirpinti benzine trupintas kačių išmatas, iki mišinys sutirštės.

Jei atvirai, atsirado noras patikrinti ar šie „receptai“ tikri.

Daugelis yra matę to paties pavadinimo filmą. Apie knygos ir filmo panašumą nieko pasakyti negaliu, nes pati nemačiau. Tačiau laikausi principo, kad knyga visada geresnė už filmą. Nors brolis perskaitęs tris puslapius pareiškė priešingai ir grąžino man knygą.

„Kovos klubas“ patiks tikrai ne daugeliui. Tai – sunki ir purvina knyga. Perskaitęs ją pasijunti tarsi priartėjęs prie dugno per žingsnį, prisilietęs prie tos beprotybės. Knygoje apstu smurto ir kitų, ne itin patrauklių detalių.

Rekomenduoju: Visiems, kurie pyksta ant viso pasaulio. Pamatysite, kad esate ne vieninteliai tokie.