Žinia, šiuo metu tiek Amerikos, tiek Europos knygynų topuose ir literatūrinėse apžvalgose karaliauja naujas-nenaujas žanras – intelektualusis detektyvas. Po Dano Browno („Da Vinčio kodas“, „Angelai ir demonai“) sensacijos vėl prisimenamas ir perleidžiamas Umberto Eco („Fuko švytuoklė“, „Rožės vardas“), o jaunesnieji plunksnos meistrai džiaugiasi aptikę bestselerio formulę. Iano Caldwello ir Dustino Thomasono romanas – lyg ir jaunėlis brolis minėtiesiems. Ir ne vien dėl to, kad autoriai sėdo jį rašyti vos užvėrę universiteto duris, o romano veiksmas vyksta studentų miestelyje, kur per naktis užbaiginėjami diplominiai darbai.
Beveik 500 puslapių knygos fabula sukasi apie mįslingą viduramžių kūrinį „Hypnerotomachia Poliphili“ (išvertus – „Polifilo susapnuota kova už meilę“). Tai realiai egzistuojantis, XV a. sukurtas ir Venecijoje anonimiškai išleistas tekstas, kurio paslaptį bandoma atskleisti jau penkis amžius. Vienintelė užuomina į knygos autorystę yra akrostichas, gaunamas sudėjus pirmąsias kiekvieno „Hypnerotomachios“ skyriaus raides: „Brolis Frančeskas Kolona mylėjo Poliją be galo“. Ir štai nūdienos Jungtinėse Valstijose atsiranda du talentingi bei įžvalgūs studentai, kurie, padedami draugų, imasi narplioti šifruotą tekstą, sprendžia paslaptingojo autoriaus užmintus galvosūkius ir žingsnis po žingsnio artėja prie kvapą gniaužiančio atradimo.
„Ketverto taisyklės“ siužetas suręstas pakankamai intriguojančiai, kad būtų įdomu skaityti (sparčiai skaitant, knyga įveikiama per porą vakarų), tačiau turi žymių trūkumų, dėl kurių knyga neprilygsta, tarkim, Umberto Eco šedevrams. Autoriams neypatingai pavyko supinti dvi siužeto linijas, – knygos tyrinėjimo ir studentiško gyvenimo, – iš kurių pirmajai vietomis trūksta įtaigumo, o antroji erzina skystais dialogais ir mokslinių terminų kaišiojimu, taip bandant kurti intelektualią atmosferą. Taip pat nepakankamai padirbėta kuriant charakterius, kurie atrodo „pritempti“, dėl to nesunkiai nuspėjami. Apskritai tekste apstu nereikšmingų detalių, bet užtat jį galima „žiūrėti“ kaip kino filmą. Tik ar tai privalumas?
2007-03-21 13:08
Pirmos dvi pastraipos labiau primena anotaciją, tik trečioji - užuomina į recenziją.
Su tavo vertinimu visai sutinku, kažkokie infantilūs tie amerikonai studentai.
2005-09-25 02:18
nagi, geras recenzijas rašai. man patinka tavo stilius.
2005-08-28 10:34
Šiaip mane kažkuo ši knyga traukia:) vakar knygyne rankose ją varčiau varčiau...atsiminiau kažkokią recenziją, kur teigiama, kad knyga nekokia. Dabar gi perskaitau pastarąją recenziją - kokį trečią kartą - ir mane traukia tą knygą perskaityti..:)
2005-05-29 11:29
knyga tikrai gera. Pritariu, kad kažko trūksta. Studentiškas gyvenimas kažkoks keistas, gal net kvailas. Pagrindinia keturi veikėjai elgesi kaip maži vaikai. Bet intriga supinta neprastai, visgi, šešerius metus vargo. Knygos viršelyje sakoma,kad tai geresnė knya už Da Vičio kodą, na nelabai nelabai. Bet perskaityt verta, tik vat jau tos hypne...velniai griebtų, niekaip neišmokau ištart:)
2005-05-04 11:57
sėdžiu ir pavydžiu lengvos rankos.
gerai, kad kritikos yra. taip ir turi atrodyti recenzija, o ne anotacija
2005-05-03 10:35
o, koks trumpas gavosi. o word'e toks ilgas atrodė.