
Jau skaičiusiems pirmąją šio autoriaus knygą "Sniegas" ("Alma littera", 2004) šis romanas taip pat bus maloni staigmena. Autorius nesivaiko įmantrybių, tiesiog pasakoja paprastas, žmogiškas istorijas, gal vietomis kiek sentimentalokas, tačiau pavargusiems nuo įmantrios prozos ekscesų bus pats tas.
Veiksmas vyksta aštuoniolikto amžiaus pabaigoje Venecijoje, kur susiduria dvi neįprastos asmenybės – Bonaparto karo atblokštas talentingas smuikininkas Johanesas ir smuikų meistras Erazmas. Vienas dega noru parašyti operą, o antrasis turi tris pomėgius: rytą meistrauja smuikus, popiet varo degtinę, o vakare lošia šachmatais. Čia taip pat įpinta paslaptinga juodojo smuiko istorija ir meilė.
Tai poezijos kupinas romanas, pasakojantis apie muzikos jėgą ir kūrėjo mįslę. Menininko pražūtį ir atpirkimą. Mėgstantiems A.Barrico prozą rekomenduotinas ir M.Fermine’as.