Ieškau vyro impotento bendram gyvenimui

Vokiečių bestselerių autorei Gaby Hauptmann pavyko netradiciškai pažvelgti į temą „moteris ieško vyro“ ir paversti pasakojimą smagia komedija ne tik moterims. Lietuvoje negirdėta rašytoja yra puikiai žinoma Vakarų Europoje.

Gimė ji 1957 metais Trosingene. Dirba kaip laisva žurnalistė ir rašo filmų scenarijus. Ši patraukli šviesiaplaukė gyvena tikrame rojaus kampelyje – Allensacho miestelyje, prie Bodeno ežero. Didžiausią šlovę atnešė romanai gundančiais ilgais pavadinimais: „Tik miręs vyras – geras vyras“,  „Melagystė lovoje“, „Ieškau vyro impotento bendram gyvenimui“. Šie bestseleriai išversti į daugelį kalbų. Knygų pardavėjai juokauja: knygų, kurių visas turinys nusakomas pavadinimuose, niekas nepirks. Pasirodo, būna priešingai. Autorės knygos lentynose neužsiguli. Naujausią jos bestselerį, išėjusį prieš kelias savaites, „Įskaitant penkis kietus vyrukus“, perskaitė jau daug vokiečių.

Kartais išeini iš patikusio filmo ir neprisimeni nieko. Arba prisimeni įspūdingą vaizdinių kokteilį, kurį galėtum žiūrėti nuo bet kurios vietos. Būna ir tokių knygų, kurias perskaitai ir nieko neatsimeni. Toks ir šis Gaby Hauptmann romanas, Vokietijoje išleistas 2002 metais. Ir keisčiausia, kad tokios keistos knygos, neturinčios pradžios nei pabaigos, neturinčios kūrybinio „svorio centro“, tampa bestseleriais.

Romano pagrindinė personažė Karmen, patraukli ir veikli 35 metų moteris, nesėkmingai „natūraliomis“ sąlygomis ieško vyriškio, su kuriuo galėtų smagiai praleisti laiką. Ir gerai būtų, kad ne lovoje. Ji seniai bjaurisi ją nuolat persekiojančių vyrų dėmesiu bei elgesiu. Atrodo, kad tik reikėtų džiaugtis tokia žvejyba...

Savo ir vyrų problemas ji nutaria spręsti netikėtai ir originaliai – paduoda į laikraštį skelbimą: „Ieškau blaivaus proto vyro. Patraukli, veikli 35–erių metų moteris ieško vyro smagiai leisti laiką, pramogauti, draugauti. Sąlygos: inteligentas ir impotentas“. Ką, nesitikėjote? Jūs viską perskaitėte teisingai. Bet vyrai šį žavios karjeros moters skelbimą skaitė ir vertino įvairiau.

Jau pirmąją „žūklės“ dieną ima plūsti impotentų laiškai. Ji rašo laiškus ir paaiškina, kad tikrai ieško svajonių vyro, kurio rankos ne tik lovoje būtų ten, kur ir turi būti. Anot ieškotojos, „normalūs“ vyrai su perdėtu savo potencijos sureikšminimu jai įkyrėjo iki gyvo kaulo“. Ji susitikinėja su visais, renkasi ir... Vienas pradedantis inteligentas ir impotentas su stažu netgi leidžia jai pačiupinėti savo nevyrišką „vyriškumo daiktą“, kad ji materialiai įsitikintų, jog jis nemeluoja.

Laimė ar nelaimė? Ji išsirenka vieną auką. O gal pati siūlosi į aukas? Tas vyriškis yra tikrai žavus svajonių princas. Optimistė Karmen savo „gyvenimą skiria atgaivinti jo vyriškumui“. Tas gaivinimo scenas siūlau skaityti ne lovoje... Ir rankas laikykite ant knygos. Tai yra pagal paskirtį. Viltis miršta po impotencijos mirties.

Jei sloga praeina, tai ir nevyriškumas turi praeiti savaime. Sloga vaistais išgydoma per savaitę, be vaistų per septynerias dienas. Karmen „daktarauja“ šiek tiek ilgiau. Seksopatologai, skaitydami romaną, turėtų jį konspektuoti – aukštosiose mokyklose (o gal ir rutininiame gyvenime) to neišmoksi. Karmen gaivina, gaivina ir neįtikėtinai! – atgaivina.

Ši knygos dalis – jos darbo sėkmės receptai – įdomiausia ir pavojingiausia skaitytojui knygos dalis. Knygą galite skaityti ir dviese, ir po vieną. Juzė Erelickas ir Sveikatos apsaugos ministerija įspėja, kad knygos skaitymas, vartymas ar čiupinėjimas visai nekenkia jūsų sveikatai, bet jūs, prieš darydami tuos rizikingus veiksmus, pasikonsultuokite  su recenzijos autoriumi.

O pabaigoje parašysiu tai, ką turėjau nutylėti – tas svajonių princas, pasirodo, visai nebuvo impotentu, o tik apsimetinėjo. Galime paploti! Puikus spektaklis baigėsi. O žiūrovai išeiti nenori. Lyg ir viskas labai patiko. Lyg ir pinigus veltui žiūrovai paklojo. Aš dėl nieko nesigailėjau... Kur tu, mano Karmen? Ieškau tavo skelbimo! Padėk man, o aš tau tai tikrai padėsiu. Įsivaizduoju, kiek iš šios recenzijos užsidirbs laikraščių leidėjai! Skaitykite skelbimus... ir veikite.