Įdrėskimai

Šioje eilėraščių knygoje atskleidžiamas dvasinis žmogaus būties pradas. Kiekviena į knygą įsegta mintis pasižymi patyrimu bei jautrumu, o gilūs jausmai išreiškiami per gamtos pasaulį. Be išimties visas eiles lydi romantinė giedruma ir drauge filosofinis susimąstymas.

Knygą sudaro šeši skyriai: „Savęs tyrinėjimas“, „Nebūsiu madinga“, „Angelų vasaros giesmė“, „Širdies vietovė“, „Jaunystės šilko virvelė“, „Neišgersiu lig dugno“.

„Savęs tyrinėjimuose“ autorei pasaulis tartum stiklas, sielos šiluma perteikta trapia kalbėtojo esybe. „Savęs tyrinėjimas“ - primena idealumo paieškas, tobulumo siekį.

Skyrius „Nebūsiu madinga“ - lyg „Savęs tyrinėjimo“ tąsa. Čia vyrauja psichologizmas. Eilėraštis „Nebūsiu madinga“ - priešprieša šiuolaikiniam vertybių laikinumui. Tyrumas - pagrindinis autorės kūrybos atspindys. Dorovinė eilių kalba - išvingiuota pagrindiniais žmogaus gyvenimo taškais: gimtimi, meile, branda.

„Angelų vasaros giesmėse“ panyrame į religinius pojūčius. Tai ypač galime pajusti eilėraštyje „Ugnikalnis“. „Ugnikalnyje“ gyvenimas lyginamas su aprimusiu ugnikalniu, kuris kartais „išsiveržia troškimu“ ir tik vienas Dievas gali padėti ir suprasti: „Viešpatie, Duok man ištverti...“ Pajautimais perpinti eilėraščiai „Negailestingas laikas“, „Akimirkos žydėjimas“, nuotaikos juose individualios, ateinančios iš širdies gelmių.

„Širdies vietovė“ - prasiskleidžia eilėraščiu „Išbandymas“ - stebinantis žodžio tvirtumu. Drauge tai emocionalūs eilėraščiai, antai kaip: „Ieškau tylos: iš trapios esybės“...Gamtos vaizdai suasmeninami ir perteikiami širdies jauduliu: „širdis šokinėja kaip vyturys“.

„Jaunystės šilko virvelė“ - jautrumu spindintis skyrius, kupinas moteriškumo, žavingo jaunystės ilgesio. Ši dalis skiriama atsiminimams ir konkretiems žmonėms. Jausmus išsako eilėraštis „Ugnimi plazdeni“ - kai viltis ateina žvelgiant į „likimo nutviekstą dangaus platumoj ugnimi plazdenančią viltį“. Įdomus eilėraštis „Sielų bendrystė“: per „jausmo srautą“, per „sielų bendrumą“ išplaukia savęs pažinimas ir atradimas, lyg „vienatvės skaidros nušviesta būtis“.

Paskutinioji eilėraščių rinkinio dalis - „Neišgersiu lig dugno“. „Neišgersiu lig dugno“ - laikui skirtos eilės, tai nusako ir pavadinimai: „Kaip laikrodis“, „Skrydis“, „Slydimas“, „Rudenėjant“. Keliamos egzistencinės problemos, kurioms būdingas atvirumas ir žmogaus laikinumas pasaulyje, tačiau išlieka amžini jausmai: laimė, ilgesys, rūpestis. Poetiniai vaizdai yra patrauklūs, spalvingi. Eilėse juntama ir emocinė įtampa ir minties lengvumas. Visi eilėraščiai tiek meniškumu, tiek žodine išraiška yra labai vertingi.