Įdrėskimai

Šioje eilėraščių knygoje atskleidžiamas dvasinis žmogaus būties pradas. Kiekviena į rinkinį įtraukta mintis pasižymi patirtimi ir jautrumu, o gilūs jausmai išreiškiami per gamtos pasaulį. Be išimties visas eiles lydi romantinė giedruma ir kartu filosofinis susimąstymas.

Knygą sudaro šeši skyriai: „Savęs tyrinėjimas“, „Nebūsiu madinga“, „Angelų vasaros giesmė“, „Širdies vietovė“, „Jaunystės šilko virvelė“, „Neišgersiu lig dugno“.

Skyriuje „Savęs tyrinėjimas“ autorei pasaulis atrodo tarsi stiklas, o sielos šiluma perteikiama trapia kalbančiojo esybe. Šis skyrius primena idealumo paieškas ir tobulumo siekį.

Skyrius „Nebūsiu madinga“ – tarsi „Savęs tyrinėjimo“ tąsa. Čia vyrauja psichologizmas. Eilėraštis „Nebūsiu madinga“ išreiškia priešpriešą šiuolaikiniam vertybių laikinumui. Tyrumas yra pagrindinis autorės kūrybos bruožas. Dorovinė eilių kalba vingiuoja svarbiausiais žmogaus gyvenimo etapais: gimtimi, meile, branda.

„Angelų vasaros giesmėse“ panyrama į religinius išgyvenimus. Tai ypač ryšku eilėraštyje „Ugnikalnis“, kuriame gyvenimas lyginamas su aprimusiu ugnikalniu, kartais prasiveržiančiu troškimais. Tik Dievas gali padėti ir suprasti: „Viešpatie, duok man ištverti...“. Eilėraščiai „Negailestingas laikas“, „Akimirkos žydėjimas“ persmelkti individualių nuotaikų, kylančių iš širdies gelmių.

Skyriuje „Širdies vietovė“ atsiskleidžia eilėraštis „Išbandymas“, stebinantis žodžio tvirtumu. Tai emocionalūs tekstai, pavyzdžiui: „Ieškau tylos: iš trapios esybės...“. Gamtos vaizdai čia suasmeninami ir perteikiami širdies jauduliu: „širdis šokinėja kaip vyturys“.

„Jaunystės šilko virvelė“ – jautrumu spindintis skyrius, kupinas moteriškumo ir žavingo jaunystės ilgesio. Ši dalis skirta atsiminimams ir konkretiems žmonėms. Jausmai atsiskleidžia eilėraštyje „Ugnimi plazdeni“, kuriame viltis siejama su „likimo nutvieksta, dangaus platumose ugnimi plazdančia viltimi“. Įdomus ir eilėraštis „Sielų bendrystė“: per jausmų srautą ir sielų bendrumą atsiveria savęs pažinimas ir atradimas, tarsi „vienatvės skaidros nušviesta būtis“.

Paskutinė rinkinio dalis – „Neišgersiu lig dugno“. Šiame skyriuje dominuoja laikui skirtos eilės, ką atspindi ir pavadinimai: „Kaip laikrodis“, „Skrydis“, „Slydimas“, „Rudenėjant“. Keliamos egzistencinės problemos, atsiskleidžia žmogaus laikinumas pasaulyje, tačiau išlieka amžini jausmai – laimė, ilgesys, rūpestis. Poetiniai vaizdai patrauklūs ir spalvingi, o eilėse juntama ir emocinė įtampa, ir minties lengvumas. Visi rinkinio eilėraščiai yra vertingi tiek meniškumu, tiek kalbine raiška.


© Alicija Valentukevičiūtė, 2011.