
Apie atokius pasaulio kampelius žinome nedaug; apie Mauricijaus salą, Mauritaniją, kokius nors Lofotenus – keletą nuotrupų, faktų, apgraibomis – geografinę padėtį. O apie jų kultūrą? Rašytojus, tapytojus, aktorius, dainininkus?
Retą progą prisiliesti prie Tasmanijos – prie Australijos esančios salos – kultūros ir istorijos suteikia leidykla „Tyto alba“, išleidusi Richardo Flanagano „Guldo žuvų knygą“.
Richardas Flanaganas (g. 1961 m.) – vienas žymiausių šiuolaikinių Tasmanijos rašytojų. Jis studijavo Oksforde istoriją, šiuo metu su šeima gyvena Tasmanijos sostinėje Hobarte. Trečiasis jo romanas „Guldo žuvų knyga“ 2002 m. buvo apdovanotas
Commonwealth Writers premija.
„Guldo žuvų knyga” – į dvylika skyrių, pavadintų žuvų vardais, suskirstytas romanas, kurį reikėtų suvokti kaip vientisą, ambicingą meno kūrinį. Visas pasaulis vienoje knygoje – ar tai įmanoma? Žmonės, gyvūnai, rūstūs egzotiški kraštovaizdžiai, jūra, karščiu, beprotybe ir geismu alsuojanti atmosfera… Idėjos, fantazijos, tikrovės nuotrupos, meilė, brutalumas, išdavystė... Sapnai ir pamišėliškos svajonės, poetiškumas ir pasišlykštėjimas – viskas šioje knygoje sumišę ir supinta į keistą, įtraukiantį ir užburiantį tekstą.
Viljamas Buelou Guldas pasakoja savo gyvenimo istoriją: dailei gabų apgaviką devynioliktame šimtmetyje likimas iš Anglijos nuneša į kitą pasaulio kraštą, koloniją mažutėje Saros saloje, prie Tasmanijos. Kalinys sėdi mirtininkų narve, dukart per dieną užliejamame potvynio bangų ir rašo Žuvų knygą: rašalu, krauju, ekskrementais, rūdimis...
„Atrodo, šio chaoso rezultatas buvo knyga, kuri neturėjo nei pradžios, nei pabaigos. Ji buvo tarsi kerinčių ir nuolat kintančių vaizdų kaleidoskopas – keista, kartais trikdanti, kartais užburianti, tačiau nė kiek nepanaši į tą lengvai atverčiamą ir lengvai užverčiamą daiktą, kurį vadiname knyga“.
Richardas Flanaganas Guldo lūpomis pasakoja žiaurias ir įspūdingas istorijas apie nežmoniškus pirmuosius Australijos kolonizavimo metus, tautos kūrimąsi, meilę ir klastą. Pamišusio salos komendanto, kaukoles kolekcionuojančio gydytojo, kurio užsakymu Guldas tapo visas Tasmanijoje besiveisiančias žuvis, čiabuvių moterų ir sukilusių vergų vado istorijos susipina į vieną pasakojimų kamuolį.