Guldo žuvų knyga

Viršelyje per klaidą nurodyta kita vertėjos pavardė: matyt, vertimą redagavusi Edvarda Srėbaliūtė paprasčiausiai daugiau bendravo su leidėjais, o kuklioji vertėja laiku nepareiškė savo teisių. Kažin ar taip būtų nutikę, jei vertėjos pavardė būtų kiek garsesnė nei G.Labanauskaitės, dramaturgės ir poetės, kuri iš tikrųjų išvertė knygą.

Knyga neįtikėtina ne tiek dėl to, kad remiasi „tikra istorija“ (ketvirtame viršelyje teigiama, kad Viljamas B. Guldas tikrai kalėjo Tasmanijoje), kiek dėl savo beprotiško grožio, susidedančio iš žiaurumo ir tyrumo. Atrodo, ką vertinga apie savo gyvenimą gali papasakoti užkietėjęs nusikaltėlis ir akiplėša, niekada nesigailėjęs dėl savo elgesio ir kone visą gyvenimą praleidęs kameroje? Romanas pasirodo esąs tiesiog „apie viską“, nors ir prasideda ilgoka ir nelabai originalia istorija apie seno rankraščio suradimą.

Tai nepagražinta Australijos kolonizavimo istorija. Truputį primena kadaise populiarius romanus apie piratus ir jūreivius, tik čia nėra nei kilnių kapitonų, nei draugiškų indėnų. Vien plėšikai, bėgliai, buvę vergai, smuklininkai, bepročiai mokslininkai, kalėjimo prižiūrėtojai monstrai, išsigimę aristokratai – absurdiškas pasaulis, kuriame žmogus visiškai priklauso nuo kitų malonės ir atsitiktinumų.

Guldas seniai priprato prie neteisybės, bado, kankinimų, purvo ir klajonių, bet turi savo filosofiją: „Lengviausias būdas sutarti su valdžia yra paklusnumas: kuo kvailesnė yra valdžia, tuo didesniu kvailiu privalai dėtis pats“ (p. 107). Ramiai, kiek ironišku tonu jis samprotauja apie rašymą, istoriją ir melą, Senojo ir Naujojo pasaulio nuožmią kovą, menininko tapatybę ir meilę. Lakoniška, bet vaizdžia kalba bendrauja su skaitytoju, fantazuoja ir nuoširdžiai myli žuvis.

Spalvingi personažai, taiklūs pastebėjimai ir baisaus, negailestingo pasaulio vaizdai tiesiog užgniaužia kvapą.Galiausiai kliedesiai susipina su realybe, o tikri istoriniai įvykiai – su pamišėlių vizijomis, paties Guldo asmenybė pasirodo turinti daugybę pavidalų, o knygose ieškotas išsigelbėjimas nuveda į pražūtį.

Jei romanas vis dėlto yra klastotė, tai labai sėkminga: viena iš geriausių pastaruoju metu skaitytų knygų.