Girių piligrimai

Kiekviena knyga palieka pėdsaką mūsų širdyse. Kartais jis būna gilus, o kartais paviršutiniškas.Sunku kurią nors vieną išskirti, tačiau yra knyga kuri paliko man didžiulį įspūdį – tai Pilkosios Pelėdos „Girių piligrimai”. Nuostabi knyga, kurios puslapiuose glūdi Kanados šiaurės esmė, žmogaus susitapatinimas su gamta.

Aš buvau sužavėta joje užrašoma autoriaus istorija. Šis romanas man priminė dienoraštį. Be datų. Toks paprastas ir kartu nepakartojamas – skaitai ir pamiršti viską, pats virsti knygos heroju. Kartu džiaugiesi, liūdi, stebi juos supančią gamtą, kurios „Girių piligrimuose” ypač daug. Pilkoji Pelėda šia knyga nori, kad skaitytojai pažintų nuostabų jos grožį, kurį jis taip puikiai pažįsta. Jis iš tikrųjų norėtų, kad visi mes būtume „Girių piligrimais”.

Indėnas, įsimylėjęs gamtą ir savo moterį, gyvena Kanados šiaurėje. Ten, kur beprotiškai šalta, bet ten, kur šaltis nepasiekia širdies. Pilkoji Pelėda iš tiesų ne indėnas, tačiau jis buvo labai susižavėjęs indėnų gyvenimo būdu, kultūra. Jis gyveno indėnų bendruomenėje ir jai priklausė. Nepaisant savo europietiškos kilmės Pilkoji Pelėda buvo indėnas. Tikras indėnas. Knygoje pateiktose nuotraukose jis nė kiek nesiskiria nuo jų.

Autoriaus gyvenimo tikslas,kurį jis laiko savo pašaukimu, yra Laukinio krašto ir gyvūnijos apsauga.

„Girių piligrimams” būdingas labai subtilus humoras. Jo humoras – švelnus, savas, neįžeidžiantis. Toks... jaukus.

Svarbų vaidmenį knygoje vaidina jo gyvenimo draugė, tikra indėnė Anacharėja, kuri jį labai mylėjo ir suprato.

Savo namuose Pilkoji Pelėda augina bebrų jauniklius, kurių tėvus nužudė brakonieriai. Jie tampa kaip šeimos nariai.Būtent šie bebrai sukelia daugiausiai juoko.

Pilkoji Pelėda su Anacharėja rašo straipsnius į laikraščius apie gamtą, bandydami skaitytojams perteikti nuostabų gamtos pasaulį, gyvenimą joje.

Saugodamas gyvūnus nuo brakonierių kilpų, Pilkoji Pelėda, įtikintas savo mylimosios Anacharėjos persikelia gyventi į rezervatą, nes gyvenant čia, miškuose, darosi neįmanoma išsaugoti „gyvosios gamtos”.

Tačiau ne visada Pilkoji Pelėda stengėsi saugoti gamtą. Ilgus metus jis užsiėminėjo bebrų medžiokle. Tik Anacharėjos dėka jis ėmė kovoti prieš brakonieriavimą, rašyti straipsnius. Kažin ar taip būtų atsitikę, jei Pilkoji Pelėda nebūtų sutikęs Anacharėjos. Tikriausiai šios knygos iš viso nebūtų.
Mačiau knygos ekranizaciją. Filmas buvo puikus, tačiau knygai jis neprilygsta. Juk visada originalas geriau už kopiją! Pilkąją Pelėdą vaidino aktorius P. Brosnanas. Aš manau, šį vaidmenį jis atliko labai gerai.

Perskaičius knygą ir pažiūrėjus filmą supranti, koks nuostabus žmogus buvo Pilkoji Pelėda ir kaip, deja, toli mums iki jo. Mes galime tik skaityti jo knygas ir bandyti suvokti nuostabų pasaulį, kuriame jis gyveno.

Pilkoji Pelėda savo knyga įskiepija nors mažą dalelę meilės gamtai, jos didybei, žvėreliams.

Autorius rašo: „Jei nors viena kuri šio rašinio dalis suteiktų malonią valandėlę nedaugeliui Didžiosios gamtos mylėtojų (...), aš laikysiu, kad mano veikalas, nors netobulas buvo vertas išvysti šviesą”.