Gilaus mėlynumo

Pirmasis autorės poezijos rinkinys. Jos eilėraščių anksčiau buvo galima pasiskaityti almanachuose ir spaudoje.

Skaitant krinta į akis visos teigiamybės – taupi poetinė forma, minimalizmas, isterijos nebuvimas. Viskas persmelkta tylaus liūdesio. Mėlynos, jį reiškiančios spalvos.

Dalis tekstų rašyta Lietuvoje, dalis – Airijoje.

Tik va, perskaitai, ir Paklonskaitės eilėraščiai tyliai ištirpsta, susilieja tame giliame mėlynume su daugybės kitų moterų, mergaičių ir merginų parašytais tekstais. Nugrimzta migloje ir ūke. Ir paskui jau nebeatskiri – kieno jie: -ytės, - aitės, -ienės, -ės. O gal net kokio -aičio.